Tyrėjai nustatė, kad studentų negatyvių patirčių augimas 10 proc. yra susijęs su 20 proc. padidėjusia galimybė susirgti depresija. Tačiau teigiamos patirtys socialiniuose tinkluose yra menkai susijusios su sumažėjusiais depresijos simptomais. Kiekvienas teigiamų pojūčių 10 proc. augimas yra susijęs vos su 4 proc. nuosmukiu depresyvių simptomų. Skirtumas toks mažas, kad tai galėjo būti tik atsitiktinumas.

„Tai neprieštarauja tam, kaip mes matome dalykus realiame pasaulyje. Negatyvių dalykų mūsų pasaulyje daugiau nei pozityvių“, – teigia tyrimo vadovas Brianas A. Primackas, Medijų tyrimų centro Pitsburgo universitete direktorius.

Kaip pranešama žurnale „Depresija ir nerimas“, B. A. Primackas ir jo kolegos apklausė 1179 18–30 metų studentų. Tyrimas vyko Vakarų Virdžinijos universitete 2016 m. rugpjūtį. Jie paprašė studentų įvertinti procentais, kokių patirčių – teigiamų ar neigiamų, socialiniuose tinkluose buvo daugiau. Taip pat įvertino studentų su depresija susijusius simptomus. Tyrimo dalyvių buvo klausta, kaip dažnai per pastarąsias septynias dienas jie jautėsi beviltiški, beverčiai, bejėgiai ar prislėgti.

62 proc. dalyvių buvo moterys. Dauguma – baltaodės. Apie pusė jų buvo mažiausiai 20 metų vienišos merginos.

Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai pabandė įvertinti socialinės žiniasklaidos poveikį. Praėjusį mėnesį internete buvo paskelbtas „Pew“ tyrimų centro atliktas tyrimas. Anot jo, paaugliai buvo skirtingų nuomonių dėl socialinės žiniasklaidos poveikio jų bendraamžiams. 31 proc. paauglių teigė, kad socialinės žiniasklaidos poveikis daugiausia yra teigiamas. 24 proc. jį apibūdino jį kaip neigiamą. Likusieji 45 proc. susilaikė teigdami, kad socialiniai tinklai nedaro nei neigiamo, nei teigiamo poveikio.

Paaugliai, kurie pažymėjo neigiamą socialinių tinklų įtaką, kentėjo dėl patyčių bei gandų.

Tyrimo bendraautoris Aaronas Smithas „Reuters Health“ teigė, kad paaugliai, kurie pažymėjo neigiamą socialinių tinklų įtaką, kentėjo dėl patyčių bei gandų. 

Kalbant apie B. A. Primacko tyrimo ribotumus, reikėtų pabrėžti, kad tyrimo imtis nėra reprezentatyvi. Todėl tyrimo rezultatai negali būti taikomi įvairesnei populiacijai. Be to, autoriai pripažįsta, kad dalyviai gali netinkamai įvertinti savo depresijos lygį. Be kita ko, mokslininkai neturėjo pakankamai informacijos, kad atskirtų priežastis bei pasekmes.

Michaelas Schoenbaumas, Nacionalinio psichikos sveikatos instituto vyresnysis patarėjas psichikos sveikatos klausimais, „Reuters“ teigė, kad naujas tyrimas labai erzina.

„Yra daugybė svarbių klausimų, susijusių su socialinių tinklų vaidmeniu mūsų psichologiniam gyvenimui. Visų pirma, kaip socialiniai tinklai veikia psichologiškai jautresnius žmonėms, kurie yra  pažeidžiamesni... Aš nemanau, kad šis tyrimas atsakys į visus šiuos klausimus“, – teigia M. Schoenbaumas.