„Lietuva viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje COVID-19 pasekmėms psichikos sveikatai mažinti patvirtintas planas, tačiau dar trūksta tikslesnio šiai veiklai skiriamų lėšų planavimo – ne visoms priemonėms numatytos įgyvendinimui reikalingos lėšos“, – pranešime cituojama vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Akvilė Kernagė.

„Taisytina ir tai, kad plane veiklos rodikliai orientuoti į priemonių įgyvendinimo proceso matavimą, o ne į rezultatą. Dėl šios priežasties ateityje nebus galima nustatyti, ar vykdytos priemonės turėjo poveikį mažinant COVID-19 pandemijos pasekmes psichikos sveikatai bei užtikrinti, kad į planą būtų įtrauktos paveikiausios priemonės“, – teigė ji.

Auditorių duomenimis, per pandemiją apie 10 proc. daugiau asmenų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų. Bendras visuomenės streso lygis padidėjęs apie du kartus, o nerimo, pykčio, liūdesio jausmai yra išaugę apie pusantro karto, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos.

Valstybės kontrolė vertino šių pasekmių mažinimo priemones ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas bei šių metų gegužę atnaujintą Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą. Jam įgyvendinti pernai buvo numatyta skirti 3 mln. eurų, o šiemet – 11,3 mln. eurų. Kitais metais – dar 7,2 mln. eurų. Pandemijos pasekmėms psichikos sveikatai mažinti pernai iš viso panaudota 3,3 mln. eurų.

Esminis psichikos sveikatos gerinimo veiksnys, pasak Valstybės kontrolės, yra psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kuris dar nėra pakankamas.

Per pandemiją apsilankymų pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus skaičius išaugo apie 17 proc., palyginti su 2019 metais. Paslaugų laukimo eilės pas suaugusiųjų psichiatrą ir medicinos psichologą liko tokios pačios, kaip per priešpandeminį laikotarpį, o eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrus padidėjo 23 procentais.

Tiek suaugusieji, tiek vaikai psichikos sveikatos paslaugų dažnai turi laukti ilgiau nei savaitę, nors būtent toks maksimalus terminas numatytas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.

Susirūpinimą, pasak auditorių, kelia tai, kad gyventojams informuoti apie galimą psichologinę pagalbą skiriama per mažai dėmesio.

Apklausos rezultatai parodė, kad 65,7 proc. respondentų neturėjo žinių apie psichologinę pagalbą pandemijos laikotarpiu, 55 proc. apklaustų gyventojų nežinojo, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti Psichikos sveikatos centre, o 69 proc. nežino, kad tokias paslaugas teikia savivaldybės visuomenės sveikatos biurai.

„Laiku neskiriant pakankamo dėmesio informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes, gyventojai neskatinami kreiptis į specialistus esant poreikiui ir tai gali lemti sunkesnių psichikos ligų atsiradimą ir didinti naštą sveikatos sektoriui“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.

Audito institucija ragina atkreipti dėmesį į tai, kad pandemijos metu dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Tai rodo ir dvigubai – nuo 9 iki 18 proc. – išaugusi savižudybių tema, skambinant į „Vaikų liniją“.

Plane į jaunimą orientuota tik viena priemonė, kuri susijusi su jaunimo švietimu, o tikslinių pagalbos priemonių vaikams apimtys itin mažos.

Pasak auditorių, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumui, gyventojams informuoti apie psichologinės pagalbos galimybes ir stiprinti jų raštingumą psichikos sveikatos srityje.