- Parengta pagal užsienio spaudą
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaraisiais metais vilkų, kaip ir kitų gyvūnų, populiacija Černobylio zonoje labai išaugo. Po 1986 m. įvykusios branduolinės katastrofos ši vieta buvo apleista, todėl, nesant žmonių, čia karaliauja laukiniai gyvūnai, rašo „IFLScience“.
Tačiau norintys pasinaudoti šia laisve gyvūnai turėjo įveikti pavojingą radiacijos kiekį. Naujajame tyrime Prinstono universiteto (JAV) mokslininkų komanda sutelkė dėmesį į vietinės vilkų populiacijos tyrimus. Jie stengėsi suprasti, kaip keturkojams pavyko išgyventi tokiomis atšiauriomis ir gyvybei pavojingomis sąlygomis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Černobylio zonoje gyvenančių vilkų populiacija genetiškai skiriasi nuo kitų vilkų, gyvenančių už šio regiono ribų. Įdomu tai, kad apšvitintiems gyvūnams išsivystė apsauginės mutacijos, kurios padidina jų galimybę išgyventi vėžį.
Pasak evoliucijos biologės ir ekotoksikologės Karos Love (Kara Love), kuri Černobylio vilkus tyrinėja jau dešimt metų, visą tą laiką ji ir jos kolegos realiuoju laiku gaudavo duomenis apie tai, kur gyvūnai yra ir kokį radiacijos poveikį jie patiria.
2014 m. K. Love ir jos kolegos nuvyko į uždraustąją zoną ir paėmė vilkų kraujo mėginius, bandydami išsiaiškinti, kaip laukinių gyvūnų organizmai reaguoja į vėžį sukeliančią radiaciją. Kai kuriems gyvūnams taip pat buvo pritvirtintos radijo apykaklės. Jos padėjo rinkti informaciją apie vilkų buvimo vietą ir radiacijos poveikį.
Rezultatai rodo, kad Černobylio zonoje esantys gyvūnai per visą savo gyvenimą kasdien patiria tokį radiacijos poveikį, kuris daugiau nei šešis kartus viršija leistiną apšvitos ribą žmonėms.
Mokslininkai nustatė, kad vilkų imuninė sistema pakito, panašiai kaip ir žmonių, kuriems dėl vėžio buvo taikyta spindulinė terapija. Be to, genetinės analizės parodė, kad vilkų genomo dalys įgijo tam tikrą atsparumą vėžiui.
Tokie tyrimai sutampa su kitais stebėjimais apie pusiau laukinius šunis, gyvenančius Černobylio zonoje. Dar praėjusiais metais mokslininkai nustatė, kad šie gyvūnai genetiškai skiriasi nuo kitose pasaulio dalyse gyvenančių naminių gyvūnų.
K. Love ir jos kolegos mano, kad jų tyrimo rezultatai gali būti naudingi žmonėms. Tyrimo autoriai tikisi panaudoti šiuos duomenis. Tai gali padėti išsiaiškinti apsaugines organizmo mutacijas ir taip galėtų padėti išgyventi vėžiu sergantiems žmonėms. Deja, koronaviruso pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą sutrukdė mokslininkams grįžti į Černobylio uždraustąją zoną, todėl jie negali tęsti savo tyrimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?2
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai7
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais163
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Daugiausia pinigų išleista vaistams nuo navikų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalo...
-
Paaiškino, kada į užsienį vykstama planinių medicinos paslaugų
Pasitaiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šal...
-
Medikų trūkumas regionuose: kad ateityje netektų uždaryti ligoninių – gelbėjimo planas už 30 mln.4
Prognozuojama, kad beveik po dešimtmečio Lietuvoje trūks tūkstančių gydytojų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nieko nesiimant, situacija bus tragiška, tad meta gelbėjimosi ratą – 30 mln. eurų, kuriuos per artimiausius trejus ...
-
Plaučių uždegimą ir legioneliozę diagnozavo tik užsitęsus negalavimams6
Dvylikametę vargino sausas kosulys, šokinėjanti temperatūra, pykinimas, bendras silpnumas. Šeimos gydytoja šiuos simptomus nurašė sezoniniams virusams. Po dešimties dienų gydymo namuose šeimos gydytojos paskirtais...
-
SAM medikų pritraukimui ir išlaikymui darbo vietose numatė daugiau nei 30 mln. eurų3
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė jų pritraukimo ir išlaikymo planą, kuriam numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. ...
-
Medikai galėtų atsisakyti teikti pagalbą: kaip naujoji tvarka veiks?4
Medikai nuo kitų metų gali įgyti teisę atsisakyti teikti paslaugas pacientams, kurie patys arba jų artimieji kelia grėsmę medikų sveikatai ar gyvybei. Tokios pataisos ir siūloma nauja tvarka sėkmingai skinasi kelią Seime – teliko vienas balsav...