Tai rodo ir situacija kitose Europos šalyse. Lietuva turi beveik milijoną laisvų vakcinų, o žmonės skiepytis keliauja vis vangiau. Be to, vis dar nepriimtas sprendimas, kada prasidės jau paskiepytų žmonių revakcinacija, nors buvo kalbama, kad trečiosios dozės reikės jau po pusmečio.

Apie tai „Info TV“ pokalbis su sveikatos apsaugos viceministre Živile Simonaityte.

„Matome, kad dalis valstybių yra priėmusios sprendimą revakcinuoti žmones ne po pusės metų, o po devynių mėnesių, tai turbūt mūsų pagrindinis apsisprendimas, diskusijos ir esminiai sprendimai bus jau kitą savaitę. Mes darydami žmonių, kurie buvo paskiepyti prieš pusę metų, serologinius testus matome, kad jų antikūnų kiekis yra dar pakankamas ir skubos daryti tą trečiąjį skiepą kol kas nematome“, – sakė Ž. Simonaitytė.

– Ar to nereikėtų paspartinti, nes Lietuvoje vis labiau plinta pavojingoji deltos atmaina?

– Kalbant apie deltos atmainą, turbūt reikėtų paspartinti kiekvienam iš mūsų, tiems kurie dar yra nepasiskiepiję, pasiskiepyti, o jei turim kolegą, pažįstamą ar giminaitį to nepadariusį, tai paraginti pasiskiepyti dabar, nes ši atmaina yra pavojingiausia tiems asmenims, kurie yra visiškai nepasiskiepiję ir nenori skiepytis. Pagal kitų šalių, kuriose ši atmaina yra išplitusi, patirtį matome, kad taip, yra dalis vakcinuotų žmonių, kurie užsikrečia šia atmaina, bet jie tada serga arba visiškai besimptome, arba labai lengva forma. Tuo tarpu žmonėms, kurie yra nepasiskiepiję, deja, COVID-19 yra pakankamai sudėtinga.

Dėl žmonių, paskiepytų prieš pusę metų, mes diskutuojame atskirai. Kalbam apie tikrai labai mažą žmonių grupę, nes pirmaisiais mėnesiais skaičiuodavom po 10 tūkst. dozių atvykimų į savaitę ar kartais į dvi. Tai kalbam apie ligoninių, sveikatos priežiūros įstaigų personalą, slaugos globos gyventojus ir darbuotojus. Atskirai dirbame ir su viena, ir su kita grupe, ir jeigu matysime poreikį juos skiepyti, tai tikrai paskiepysime – vakcinų turime pakankamai. Juos su dabartiniais pajėgumais ir vakcinų kiekiais galime paskiepyti daugiausia per savaitę.

Živilė Simonaitytė. Stop kadras.

– Izraelis paskelbė, kad jau pradeda revakcinuoti žmones, kurie serga sunkiomis ligomis ar yra po organų transplantacijos. Ar tai svarbiausia ir ar Lietuvoje tai planuojama?

– Mes lygiai taip pat turime tam tikras grupes – žmones, kurie dėl savo sveikatos būklių turi problemų su imunitetu, ar kuriems po skiepo dėl įvairių priežasčių nesusiformavo imunitetas ar pakankamas antikūnų kiekis. Matome, kad Izraelis yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuri priėmė sprendimą skirti tokiems žmonėms trečiąją dozę ir taip paskatinti tą imunitetą, mes lygiai taip pat dėl žmonių, kurie paskiepyti prieš pusę metų, ir dėl šitų žmonių artimiausiu metu apsispręsime. Ir turėdami visus galutinius atsakymus, sprendimus turėsime vėliausiai per dvi savaites.

– Turime kalbėti ir apie pirmąją vakcinos dozę, nes jos negavo daugiau nei milijonas gyventojų. Kampanijos, skatinančios tai daryti, nėra. Kodėl tai neįsivažiuoja, neišsijudina?

– Žinokite, tikrai nežinau, nesu komunikacijos ekspertė, tai negaliu sakyti ir vertinti, ar kampanijos nėra, ar yra. Mes lygtai jaučiamės, kad kampanija yra transliuojama tiek per televizijos kanalus, tiek internetiniuose portaluose, tiek ir įvairiose kitose platformose. Nežinau, turbūt ją intensyvinti galima.

Toliau žmonėms reikia daugiau įtikinėjimo, daugiau darbo su jais ir daugiau komunikacijos.

– Paklausiu truputėlį kitaip – ar ministeriją tenkina dabartiniai vakcinavimo tempai, nes tas mobilus autobusiukas, kuriuo džiaugiausi ministerija, mobilūs skiepijimo punktai prie prekybos centrų, panašu, kad jie netampa ta panacėja, kuri keltų skiepijimo kreivę?

– Mes tą puikiai suprantame, nes ir apklausas turėjome, kad 40 proc. žmonių labai nori skiepytis. Toliau žmonėms reikia daugiau įtikinėjimo, daugiau darbo su jais ir daugiau komunikacijos. Visom prasmėm komunikacijos, ne tik kampanijos. Tai mes tai ir turime ir tikėtis, kad pasiekus tą grupę žmonių, kuriems reikia daugiau dėmesio, staiga sugalvosime vieną ar kitą stebuklingą priemonę, kuri kritiškai perlauš tą kreivės augimą į viršų, tai yra neįmanoma. Suprantame, kad mūsų visų laukia tas didelis ir sunkus darbas įtikinėjant kiekvieną asmenį dirbti su šeimos gydytojais, vakcinavimo centrais, verslu.

– Nepykit, bet aš šiuos argumentus girdžiu jau ne pirmą, ir ne antrą ar net trečią savaitę. Kas yra konkrečiai daroma, kad ta skiepijimo kreivė pradėtų kilti, nes delta atmaina, panašu, kad rudenį ateis visu grožiu, vertinant tai, kas vyksta vasarą ir kaip žmonės yra atsipalaidavę?

– Galima labai konkrečiai įvardinti: nuo priedų šeimos gydytojams, kurie yra skiriami, komunikacijos kampanijos, vakcinavimo plėtros prekybos centruose, kas yra tikrai pasiteisinę, darbo su šeimos gydytojais ir priemonių numatymas, kad jie galėtų tiesiog vakcinuoti žmones, kurie atvyksta kitų sveikatos priežiūros paslaugų, bendradarbiavimo su universitetais, kad jie grįžtančius studentus vakcinuotų. Galime eiti į labai konkrečias detales ir tas priemones vardinti. Dalis jų jau yra vykdoma, dalis jų bus vykdoma vėliau, tarkim, kalbant apie studentus, tai artėjant studentų priėmimo metui.

– Ar jau žinoma, kada bus skelbiamas dar vienas karantinas ir kaip jis atrodys?

– Šiuo metu mes esame baigiamuosiuose etapuose su visomis kitomis ministerijomis, su Vyriausybe diskutuojant, kokie turi būti kriterijai ir kokios galėtų būti taikomos priemonės, jeigu mes pasiekiame vieną ar kitą kriterijų. Galutinio atsakymo dar nėra. Bet vienas svarbiausių dalykų, kokį mes turime esminį skirtumą lyginant su visomis kitomis bangomis, tai turime pakankamai vakcinų ir jas galime pasiūlyti visiems, jeigu kažkas turi įvairiausių priežasčių, kad negali ar nenori skiepytis, tai turime galimybes žmonėms užtikrinti testavimą. Pagrindinis tikslas, kad visi verslai, visos paslaugos, renginiai vyktų kuo ilgiau.

Daugiau – vaizdo įraše: