Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, užregistruota daugiau potencialių donorų.
Tačiau šiek tiek sumažėjo efektyvių donorų, kurių organai ir audiniai buvo paimti transplantacijai, skaičius.

Per penkis 2013 m. mėnesius buvo užregistruoti 37 potencialūs donorai, 19 efektyvių donorų, atlikta 40 organų transplantacijų. Tuo tarpu šių metų statistika tokia: 46 potencialūs donorai, 15 efektyvių donorų, transplantacijų atlikta daugiau – 43.

Nacionalinio transplantacijos biuro specialistų teigimu, efektyvių donorų, kurių organus ir audinius būtų galima persodinti recipientui, šiemet sumažėjo todėl, kad atliekant privalomus tyrimus nustatoma daugiau medicininių kontraindikacijų. Joms esant, organų ar audinių transplantacija tampa neįmanoma.

Šiais metais medicininės kontraindikacijos nustatytos jau 10 kartų – tiek vidutiniškai nustatoma per visus kalendorinius metus.

Be to, iš dešimties šiemet nustatytų medicininių kontraindikacijų net šešiems potencialiems donorams buvo diagnozuotas hepatitas – trys hepatito B ir trys hepatito C atvejai. Pernai sausio–gegužės mėnesiais buvo nustatytos 2 medicininės kontraindikacijos, iš jų – nė vieno hepatito.

Informacija

Donoras – tai žmogus, kuris dovanoja savo audinius, ląsteles ar organus kitam žmogui. Dažniausiai, išgirdę žodį „donoras“, žmonės pagalvoja apie kraujo donorystę. Tačiau yra ne tik kraujo, bet ir organų ir audinių donorystė.

Kraują žmonės per savo gyvenimą dovanoti gali daug kartų, taip išgelbėdami ne vieną gyvybę.

Tačiau yra ir kitokie donorai – organų ir audinių donorai, po savo mirties galintys dovanoti gyvenimą sunkiai sergantiems ligoniams, kuriems reikalinga organo transplantacija.

Tiesa, yra viena išimtis, kai organą gali dovanoti gyvas žmogus – sergančiam artimam žmogui (vaikui, broliui, seseriai, vyrui, žmonai) galima dovanoti inkstą arba dalį kepenų, kadangi žmogus ir su vienu inkstu gali normaliai ir visavertiškai gyventi, o kepenys atsikuria.

Recipientas – tai žmogus, kuriam reikalinga organo ar audinio transplantacija.

Yra gyvybiškai svarbūs organai, kurių transplantacija ne tik pagerina recipientų gyvenimo kokybę, bet visų pirma gelbėja gyvybę (širdis, inkstai, kepenys, plaučiai, kasa, plonosios žarnos). Taip pat gyvybiškai svarbi yra kaulų čiulpų transplantacija (atliekama tik iš gyvo donoro).

Ragenos nėra gyvybiškai svarbus audinys, tačiau žmogui grąžintas regėjimas yra stebuklas, kurį gali dovanoti žmogaus meilė žmogui.