Naujas mokslinis tyrimas atskleidė, kad fluoruotas vanduo neigiamai veikia vaikų intelekto vystymąsi. Fluoruotas vanduo naudojamas visame pasaulyje. Sodos flouridas pilamas į vandenį, nes prieš kelis dešimtmečius buvo įrodyta, kad tai sustiprina vaikų dantis, rašo trueactivist.com. Fluoruotas vanduo tiekiamas ir kai kuriuose Lietuvos regionuose.
Tyrimas buvo atliktas Indijoje, Madhya Pradesh valstijoje. Skirtingi valstijos regionai naudoja vandenį su skirtingu floro lygiu. Tyrimas buvo išspausdintas „Neurosciences in Rural Practice“ žurnale.
Mokslininkai palygino statistinius dvylikamečių vaikų intelektinius gabumus su floro lygiu vandenyje ir atrado, kad vaikai vartoję labiau fluoruotą vandenį intelekto testus įveikdavo pastebimai prasčiau nei kiti.
Vaikų intelektas buvo tirtas naudojant Standartines Reiveno progresyvumo matricas.
Vandenį, kuriame buvo nedaug fluoro (< 1,5 PPM, PPM = mg/l)), vartoję vaikai pasiekė geriausių rezultatų, tuo tarpu žemiausi vidurkiai buvo tarp vaikų kurie naudojo smarkiai fluoruotą vandenį (> 4,5 PPM). Tarp keturių grupių intelekto skirtimai pastebimai akivaizdūs.
Tai ne pirmasis įrodymas, kad floras neigiamai veikia vaikų smegenų vystymąsi. Mažiausiai 20 tokių tyrimų yra atlikę Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos (JAV) mokslininkai, kurie patvirtino tą patį. Taip pat yra atlikti tyrimai, kurie paneigė didelę fluoruoto vandens įtaką vaikų dantų stiprinimui.
Šimtai milijonų vaikų pasaulyje geria fluoruotą vandenį. Lietuvoje jis naudojamas vakarinėje, šiaurės vakarinėje šalies dalyje.
Aplinkos ministerijos Vandenų departamento vedėjas Dalius Krinickas mus patikino, kad Lietuvoje vanduo tyčia nėra fluoruojamas, tačiau natūraliai dideli jo kiekiai yra Klaipėdos regione. „Vanduo išgaunamas iš gelmių Klaipėdos regione yra natūraliai fluoruotas. Valymo įrenginiai valo tą vandenį ir gyventojams tiekimas higieninius ir sveikatos reikalavimus atitinkamas vanduo“, - teigė D. Krinickas.
Vandens kokybės rodikliai oficialiai yra skelbiami internete. Pavyzdžiui:
„Kretingos vandenys“ tiekiamo vandens fluoringumas svyruoja nuo 1,59 mg/l iki 5,03 mg/l;
„Klaipėdos vandenų“ I-oji vandenvietės tiekiamo vandens fluoringumas: 1,51 - 1,78 mg/l;
III-osios vandenvietės - nuo 0,11 iki 1,79 mg/l.
Iš 35-ių „Kelmės vandenims“ priklausančių vandenviečių 21-a tiekia gyventojams vandenį su padidėjusiu fluoro kiekiu. Kelmės mieste lygis svyruoja apie 1,8 - 2,1 mg/l.
Neringos, Palangos, Šilutės centralizuoto vandens tiekimo įmonių pateikti duomenys rodo mažus, iki 1,5 mg/l fluoringumo lygius.
Pagal 2003 m. priimtas higienos normas, tiekiamo vandens fluoringumas negali viršyti 1,5 mg/l lygį. „Sveikatos apsaugos ministerija išimties tvarka kai kurioms vakarų Lietuvos vandentiekio įmonėms suteikė pereinamąjį laikotarpį ir leido tiekti padidinto fluoringumo vandenį. Savivaldybės turėjo įsirengti naujus defluoravimo įrenginius ir išspręsti šią problemą“, - pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė Jurgita Savickaitė.
Daugeliu atvejų geriamojo vandens kokybės gerinimo problemas iš esmės galima išspręsti tik modernizuojant vandentieką, įrengiant vandens gerinimo įrenginius.
„2011 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje iš 103-ių vandenviečių tiekiamame geriamajame vandenyje, fluoras viršijo nustatytą rodiklio vertę. Šiuo vandeniu naudojosi daugiau nei 78 tūkst. gyventojų (tai sudaro apie 2 proc. Lietuvos gyventojų). Leidimai tiekti vandenį su padidintu fluoro kiekiu suteiktos tik 9 vandenvietėms, iš jų, 3 vandenvietėms (Kelmės m., Kretingos r. Kūlupėnų, Žadeikių) išlygos 3 metų laikotarpiui suteiktos 2012 m. I pusmetį“, - situaciją komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Keniausytė.
Naujausi komentarai