- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
Rugsėjo mėnuo – piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo. Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie pusantro tūkstančio žmonių. Medikų teigimu, šia ar kita vėžio forma susirgusiems pacientams pažangūs vaistai Lietuvoje dažnai yra neprieinami. Mūsų šalyje kol kas lėtai pildosi ir kaulų čiulpų donorų registras.
Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad sėkmingam kraujo vėžio gydymui reikia kelių dalykų, visų pirma, – gerų medikų. Lietuva esą turi puikių profesionalių ir kompetentingų gydytojų hematologų, tačiau galimybės jiems dirbti ribojamos trukdžiais. Didžiausias trukdis – neprieinami inovatyvūs vaistai.
„Mes didžiausią bėdą turime su inovatyvių vaistų prieinamumu. Ir situacija Lietuvoje yra tokia, kad per pastaruosius trejus metus inovacijos ypatingai sunkiai skinasi kelią dėl to, kad yra sudaromos teisinės kliūtys ir barjerai. Teisės aktai yra keičiami taip, kad inovatyvūs, pažangūs vaistai, kurie Europoje visose šalyse beveik yra kompensuojami, pas mus jie turi žemesnes terapines vertes su tikslu, kad tie vaistai nebūtų kompensuojami pacientams“, – pabrėžė I. Drėgvienė.
Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
Pasak jos, negavęs tinkamo inovatyvaus gydymo per trejus metus Lietuvoje mirė ne vienas pacientas.
Kraujo vėžį gydantis ir kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas sako, kad neretai skaudančia širdimi turi pasakyti pacientams, kad galimybės juos gydyti yra ribotos.
„Neretai turiu pacientą, su kuriuo mes kalbame apie naujai nustatytą ligą, papasakoju ir paskui pradedu lenkti pirštus, sakydamas, kokie vaistai yra prieinami, registruoti, jų efektyvumas ir saugumas yra patikrintas ir kurie būtų geresni negu Lietuvoje šiuo metu prieinami vaistai. Ir aš kai kurioms ligoms galiu užlenkti daugiau nei visus vienos rankos pirštus vardindamas vaistus, kurie Lietuvoje yra neprieinami ir kurie yra geresni už tuos, kurie yra prieinami. Tai yra tikrai labai labai bloga situacija gydytojui ir pacientui. Ir aš tiesiog norėčiau, kad tai vieną dieną baigtųsi“, – pabrėžė V. Pečeliūnas.
Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
Pasak I. Drėgvienės, teikiant pagalbą kraujo vėžiu sergantiems žmonėms, labai reikalingas ir visuomenės palaikymas – donorystė. Kaulų čiulpų donorais gali tapti jauni asmenys nuo 18 iki 35 metų amžiaus, vyresni labai pagelbėtų duodami kraujo.
Gydytojas V. Pečeliūnas pabrėžia, kad kaulų čiulpų donorų turėti labai svarbu, nes yra pacientų, kuriems tik vaistai nepadeda – reikalingas kompleksinis gydymas.
Per metus Lietuvoje kaulų čiulpų transplantacija atliekama maždaug šimtui pacientų.
Šiuo metu mūsų šalyje Kaulų čiulpų donorų registre yra apie 12 tūkstančių asmenų. Nors per metus apie 10–čia procentų pasiryžusių būti donorais padaugėja, tačiau negiminingų kaulų čiulpų donorų registras vis dar palyginti negausus.
Pacientė Raminta Vilkevičienė / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
„Lyginant su pačiom aktyviausiom šalim, kur donorų registre yra apie 10 proc. visos populiacijos (Izraelyje yra beveik milijonas donorų, o gyventojų – 8 milijonai, Vokietijoje yra keli milijonai donorų), Lietuvoje tiktai apytiksliai 0,3 proc. visų žmonių yra donoro registruose. Iki tų dešimt procentų mums dar 30 kartų daugiau donorų reikėtų turėti, kad galėtume lygiuotis su pačiom aktyviausiom šalim“, – sakė V. Pečeliūnas.
Pasak gydytojo hematologo, kasmet apie 50–čiai Lietuvos piliečių kaulų čiulpų transplantacija yra atliekama naudojant užsienio šalių piliečių kamienines ląsteles.
Kaulų čiulpų donoras Sigitas Pašakinskas / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
„Daugiausia tai yra Vokietijos piliečiai, Lenkijos piliečių nemažai yra, iš Jungtinių Valstijų, kitų tolimesnių egzotiškų šalių, iš to paties Izraelio. Didžiulė jiems padėka. Ir noriu pasidžiaugti, kad lietuviško registro donorai, apie 10 donorų per metus, irgi donuoja. Iš jų galbūt aštuoniems Lietuvos piliečiams yra atliekamos transplantacijos, taip pat vienas du per metus donuoja ir užsienio šalių susirgusiems pacientams“, – sako V. Pečeliūnas.
Medikai taip pat pabrėžia, kad kaulų čiulpų donorystė yra anonimiška, o pats donavimo procesas nėra sudėtingas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Autizmo mėnuo paminėtas visoje Lietuvoje
Balandis – visame pasaulyje žinomas kaip autizmo supratimo, priėmimo mėnuo. Minint autizmo supratimo mėnesį, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ išplatinus kvietimą atvaizduoti begalybės – autizmo simbolio &ndash...
-
Sveikatos apsaugos ministerija apdovanos nusipelniusius Lietuvos medikus4
Minėdama Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį apdovanos nusipelniusius Lietuvos medikus. ...
-
NVSC: toliau mažėjant gripo atvejų, bendras sergamumas Kazlų Rūdoje viršijo epideminį lygį
Šalyje fiksuojant mažiau sergančiųjų gripu, bendras sergamumas gripo, COVID-19 ir peršalimo ligomis epideminį lygį peržengė Kazlų Rūdos savivaldybėje, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Klaipėdoje atlikta pirmoji bronchų praeinamumą atkurianti procedūra3
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmą kartą uostamiestyje atlikta moderni bronchų praeinamumą atkurianti procedūra – rekanalizacija. Vyresnio amžiaus pacientui ji padėjo atsikratyti varginančio kosulio ir vis pasikartojančio plaučių u...
-
Kompensuojamų vaistų sistemos krachas: pacientai miršta nesulaukę gydymo45
Per 180 dienų Sveikatos apsaugos ministerijos komisija turėtų patvirtinti kompensuojamos vaistus, bet tai nėra daroma. Valstybės kontrolės auditas paskelbė skandalingas išvadas – esą net 92 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluo...
-
Regiono ligoninių realybė: vieni didžiausių atlyginimų, tačiau medikų trūksta
Vasarą į pensiją išeina trys Joniškio ligoninės vidaus ligų gydytojai. Situacija sudėtinga, mat į mažą regiono ligoninę medikų sunku privilioti net su šalyje siūlomais vienais didžiausių atlyginimų. Dėl gydytojų stygiaus l...
-
Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje: netikėtai mirė jauna slaugytoja15
Respublikinė Klaipėdos ligoninė pranešė apie netikėtą jaunos operacinės slaugytojos Žanos Monstavičienės mirtį. ...
-
Trisdešimt metų dirba žmogui
Savo veiklos trisdešimtmetį ortopedijos tinklo „Pirmas žingsnis“ įkūrėjas Algimantas Astrauskas skaičiuoja ne pakilimais ir nuopuoliais, o pacientais, kuriems grąžino gyvenimo džiaugsmą. ...
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai2
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas15
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...