- Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug 60–70 naujų Hodžkino limfomos atvejų, ir dauguma pacientų – 20–30 metų – žmonės. Taip teigia Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimono Griškevičiaus. „Hodžkino limfoma yra jaunų pacientų limfoma“, – sako jis.
Pasak L. Griškevičiaus, per pastaruosius 20 metų stebimas sergamumo limfoma didėjimas. „Ši tendencija stebima visur pasaulyje. Taip iš dalies yra todėl, kad mūsų populiacija sensta, o piktybinės ligos apskritai dažnesnės tarp vyresnių žmonių. Limfoma dabar diagnozuojama šiek tiek dažniau“, – tvirtina L. Griškevičius. Šiuo metu Lietuvoje šia liga serga maždaug 2 tūkst. žmonių.
Medikų teigimu, vienos limfomos atsiradimo priežasties nėra, ligos išsivystymą lemia daug faktorių. Anot L. Griškevičiaus, limfomai atsirasti sudaro sąlygas nusilpęs imunitetas. Daugybė lėtinių ligų, kuriomis serga žmonės, imunitetą silpnina. Taigi žmonėms, sergantiems tomis lėtinėmis ligomis, susirgti limfoma – daugiau tikimybių, sako gydytojas.
Jis pasakoja, kad išskiriami du šios ligos tipai. Vieno tipo limfoma dažniau serga jaunesni, kito tipo – vyresni žmonės. „Hodžkino limfoma yra jaunų pacientų limfoma. Lietuvoje nustatoma maždaug 60–70 naujų atvejų per metus. Dauguma pacientų yra tarp 20–30 metų amžiaus. Visos kitos yra ne Hodžkino limfomos“, – aiškina gydytojas.
Esama daugybės – daugiau nei 30 skirtingų variantų – ne Hodžkino limfomų. Kiekvienas iš šių variantų, pasak L. Griškevičiaus, turi savo gydymą. Kai kurios limfomos esą gana dažnos, pavyzdžiui, didelių B ląstelių limfomos, kitos – labai retos, per metus nustatomas vos vienas atvejis.
Sergantieji limfoma gauna bazinį gydymą, chemoterapiją. „Daugelis pacientų gauna ir tai, ką vadiname moderniu gydymu (nors jam yra daugiau nei 10 metų), t. y. gydymą monokloniniais antikūniais. Tas gydymas taip pat yra prieinamas. Tačiau mokslas nestovi vietoje“, – pabrėžia L. Griškevičius.
Anot jo, nuolat atsiranda naujų limfomos gydymo būdų ir vaistų nuo šios ligos. Tačiau Lietuvoje, gydytojo teigimu, daugelis šių vaistų nėra kompensuojami. Taigi pasakyti, kad Lietuvoje, susirgus ne Hodžkino limfoma, yra įmanoma gauti kiekvieną vaistą, koks yra prieinamas, pavyzdžiui, Vokietijoje, negalima.
„Vokietijoje, Junginėje Karalystėje, Prancūzijoje, žinoma, bus daugiau modernių vaistų, kurie yra prieinami pacientams, susirgusiems ne Hodžkino limfomomis, negu Lietuvoje“, – pažymi L. Griškevičius. Pasak jo, sergamumas Hodžkino limfoma mūsų šalyje nedidėja, šis skaičius daugelį metų esąs stabilus.
Jaunam žmogui susirgus Hodžkino limfoma, taikant modernų, adekvatų gydymą, L. Griškevičiaus teigimu, tikimybė išgyti yra didelė – beveik 90 proc. Gydytojas tikina, kad pacientai, kurie serga Hodžkino limfoma, mūsų šalyje gauna visą įmanomą gydymą.
„Toks pats jis gaunamas ir, tarkime, Vokietijoje. Jo pagrindas yra chemoterapija. Tai yra standartinė chemoterapija. Tačiau maždaug pusei pacientų reikia taikyti intensyvią chemoterapiją, nes jų liga būna gana išplitusi. Dar daliai pacientų reikia papildomai taikyti spindulinį gydymą“, – pasakoja gydytojas.
Jo žiniomis, daugiausiai dviem iš dešimties pacientų pirmos eilės gydymas nepadeda. Tada reikia taikyti papildomą gydymą, dar intensyvesnę chemoterapiją ir daryti kaulų čiulpų transplantaciją. L. Griškevičius tikina, kad kiekvienas pacientas, kuriam reikia atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, tokią paslaugą gauna. Esą jokių eilių nėra, donorai randami greitai – vidutinis paieškos laikas yra vos 40 dienų.
„Tokį gydymą jie tikrai gauna. Tačiau yra labai nedidelis skaičius (vos keletas per metus) pacientų, kuriems reikėtų ir naujausio gydymo. Deja, šie pacientai tokio gydymo negauna, nes jis yra nekompensuojamas“, – teigia gydytojas. Šis naujausias gydymas – tai vaistai nuo Hodžkino limfomos, nauji antikūnai. Anot L. Griškevičius, jie Lietuvoje kol kas buvo prieinami tik pacientams, dalyvaujantiems klinikiniuose tyrimuose.
Gydytojo teigimu, sergant limfoma, kaip ir bet kuria kita onkologine liga, psichologinis nusiteikimas yra labai svarbus. Tinkamas psichologinis nusiteikimas esą padeda ištverti ir diagnozę, ir gydymo procesą. Nuo psichologinės būklės priklauso, kaip pacientas laikosi gydymo režimo, koks jo požiūris į gydymą, kaip jis sutvarko savo gyvenimą.
„Jei žmogus nusiteikęs gydytis, tai jam viskas yra ir lengviau. Jei jis gerai laikosi gydymo režimo, jis lengviau ir įveikia ligą, ir gydymo rezultatas yra geresnis. Psichologinis nusiteikimas ir motyvacija yra labai svarbus dalykas“, – akcentuoja gydytojas.
L. Griškevičiaus žiniomis, pacientų, kurie nutrauktų gydymą arba neatvyktų gydytis, beveik nėra. Taigi pacientai – gana motyvuoti išgyti. Gydytojas pabrėžia, kad visi jie esą mokesčių mokėtojai. „Visi jie mokėjo mokesčius ir jie visi turi teisę gauti gydymą. Jie tikrai nėra jokia našta visuomenei. Daugelis jų grįžta į produktyvų gyvenimą, dirba ir, ekonominiais terminais kalbant, toliau kuria pridėtinę vertę“, – mano L. Griškevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie nuo legioneliozės mirusį vyrą: mama liūdną žinią išgirdo per Motinos dieną2
Vilniuje – mirtis nuo legioneliozės. Mirė 45-erių vyras. Apie įvykį sužinoję Justiniškių daugiabučio kaimynai išsigando dėl savo sveikatos – jie pasigenda informacijos iš atsakingų institucijų. Visuomenės sveikatos...
-
Vyriausybė: žala turi būti atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad neturtinė žala būtų atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims. ...
-
Medikai skambina pavojaus varpais: trūksta visų grupių kraujo4
Lietuvos gydymo įstaigose smarkiai išaugęs kraujo, reikalingo pacientų gydymui, poreikis. Šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I-os ir II-os. Turimų atsargų nebepakanka, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir jį aukoja reko...
-
A. Dulkys ragina NVSC daugiau komunikuoti su gyventojais: neužtenka tik veiksmų
Sostinėje nuo legioneliozės mirus vyrui ir viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl šios ligos pavojaus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atlieka visus būtinuosius veiksmus...
-
Paskelbtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai paraiškas gali pateikti iki gegužės 29 dienos imtinai. ...
-
PSO: Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta 10 tūkst. europiečių7
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia 40 proc. mirčių Europoje, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu paragindama europiečius mažinti suvartojamos druskos kiekį. ...
-
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda A. Nikolajevienė6
Nuo trečiadienio Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. ...
-
NVSC vadovas: Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys. ...
-
A. Dulkys: šių veiksmų rezultatais paliksime pasidžiaugti kitų kadencijų politikams14
Didesnei daliai Lietuvos savivaldybių inicijavus sveikatos centrų steigimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šiame sektoriuje nuolat gerėja. Visgi, kaip pripažįsta ministras, apčiuopiamus sveikatos reformos rezultat...
-
Batutai – smagi, bet pavojinga pramoga: ekspertai pataria, ko reikėtų vengti
„Nebenoriu šokti, bet man reikia šokti“ gali pasakyti tie, kurie po šokinėjimo ant batuto patyrė traumą. Medikai gąsdina, kad tokių atvejų daugėja, tačiau batutų mėgėjų bendruomenė pabrėžia, kad ne batutai yra pr...