Jodas – cheminis elementas, labai svarbus sveikatai. Jis turi didžiulės įtakos skydliaukės hormonams. Blogai, kai jodo organizme trūksta. Tuomet sutrinka skydliaukės veikla, vystosi jos ligos, pasireiškiančios įvairiais iš pradžių tarsi ir nekaltais simptomais: energijos stoka, miego sutrikimais ir panašiai.

Pajutę šiuos simptomus susidomėjo pastaruoju metu interneto portaluose platinamu jodo testu. Teigiama, kad jis parodo, ar organizme jodo yra pakankamai, tereikia jo tirpale suvilgius ausų krapštuką nubraižyti nedidelį kvadratą ant pilvo, vidinės šlaunies ar vidinės riešo pusės. Jodui išdžiūvus, kvadratą reikia stebėti 24 val.

Teigiama, kad svarbu, kaip keičiasi jodo spalva. Jei jodas išsilaiko ant odos visą parą ir jo spalva pasikeičia nežymiai, vadinasi, jodo kiekis organizme yra pakankamas.

Jei kvadratas beveik išnyksta arba visai dingsta per 18–24 val., jodo kiekis organizme yra vidutinis. Jodo išnykimas per 12–18 val. rodo jo deficitą. Jeigu jodo dėmė išnyksta per 6–12 val., vadinasi, jodo labai trūksta.

Gydytojas endokrinologas Gintautas Kazanavičius patvirtina, kad ne vienam Lietuvos gyventojui jodo trūksta, tačiau daryti išvadas, pasikliaujant testo rezultatais, nepataria. Žinant apie jodo deficitą vartotojams pateikiama joduota druska. Verdant ar kepant jodas greitai suyra, todėl druskos į taip ruošiamą patiekalą reikia dėti proceso pabaigoje. Maisto produktuose jodo yra nedaug, daugiausia – jūrų žuvyse, menkių kepenyse ir jūrų kopūstuose.

Neretai girdime sakant: važiuojame prie jūros pakvėpuoti jodu. Profesorius G.Kazanavičius mitu vadina teiginius, kad Klaipėdos, Palangos gyventojams jodo netrūksta ir visiems pataria vartoti joduotą druską, kurios neįmanoma perdozuoti.

"Jei jodo per daug – galima išprovokuoti autoagresines skydliaukės ligas", – pastebi gydytojas.

Ir aiškina, kad testo rezultatai nebus teisingi, esant sulėtėjusiai skydliaukės funkcijai, – tuomet jodas neįsisavinamas, o atrodys, kad jo netrūksta.

"Jei pasitepei jodu ir dėmė staiga dingo, reikia pagalvoti, ar skydliaukės veikla nėra pernelyg suaktyvėjusi", – perspėja gydytojas G.Kazanavičius ir pabrėžia, kad pats geriausias būdas nustatyti jodo kiekį organizme – išsitirti skydliaukės funkciją.

Jodas mums yra reikalingas, bet labai mažais kiekiais. Profesorius prisiminė, kad Amerikoje buvo kilusi toksikozė nuo mėsainių, į kuriuos buvo dedama maltos mėsos su karvių skydliaukės audiniu.

"Yra ligų, kurios jodo susikaupimą didina, ir tokių, kurios sumažina. Jei jodu pasitepęs žmogus nutars, kad yra sveikas, tokia išvada gali pakenkti, todėl su testais geriau nežaisti", – apibendrina gydytojas endokrinologas G.Kazanavičius.

Dar apie jodą

Jodo stygius organizme sukelia apie 70 proc. skydliaukės ligų.

Jodo veikiami skydliaukės hormonai reguliuoja augimą ir medžiagų apykaitą. Jodas suteikia energijos, degina kalorijas, gerina smegenų veiklą, silpnina radiacijos poveikį. Jis būtinas plaukams, nagams ir dantims.

Padeda pašalinti toksius ir kitas nuodingas medžiagas iš organizmo, tokias, kaip gyvsidabris, švinas, fluoridas ir kt. Taip pat stiprina imuninę sistemą ir stabdo kenksmingų bakterijų plitimą virškinimo trakte.

Dėl jodo trūkumo nėščiosioms gresia persileidimas, įgimtos vaisiaus anomalijos. Vaikams ir paaugliams gali sutrikti augimas ir brendimas, intelekto raida.

Suaugusiesiems trinka miegas, kraujyje daugėja cholesterolio. Moterims tai gali būti viena iš nevaisingumo, mėnesinių sutrikimo, nerimo ir nuolatinio nuovargio priežasčių.

Žmogui vidutiniškai reikia nuo 100 iki 200 mcg jodo per dieną, o 1/4 arbatinio šaukštelio joduotos druskos yra 95 mcg jodo.