Gripas yra virusinė viršutinių kvėpavimo takų liga, pasireiškianti karščiavimu, raumenų skausmu, galvos ir gerklės skausmais, sausu kosuliu, silpnumu. Rečiau būna sloga, akių skausmai, akių jautrumas šviesai. Pajutus šiuos simptomus būtina kreiptis į gydytoją.

Plintant gripui, medikai rekomenduoja reguliariai plauti rankas. Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis. Dažnai vėdinkite patalpas ir tinkamai apsirenkite. Venkite sąlyčio su sergančiais žmonėmis.

Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ar sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai – 48 val.).

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:

•virusinę pneumoniją;

•virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimą);

•širdies raumens uždegimą (miokarditą);

•virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams);

•virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos,galimas visiškas apakimas).

Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors gripo epidemijos registruojamos kasmet, jos pradžia, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant koks gripo virusas dominuoja tą sezoną ir kiek žmonių yra pasiskiepiję gripo vakcina.

A tipo virusai – labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. 2011-2012 m. gripo sezono metu Europoje vyravo gripo A (H3N2) virusas, numatoma, kad šio potipio tik kito štamo virusai vyraus ir 2012-2013 m. gripo sezono metu. A (H1N1) gripo virusas, sukėlęs 2009 m. pandemiją, ir toliau cirkuliuoja kai kuriose pasaulio dalyse. Tad pagal PSO rekomendacijas popandeminiam laikotarpiui pandeminio viruso komponentai taip pat įtraukiami į sezoninės gripo vakcinos sudėtį.

B tipo gripo virusai sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau – vaikams. B tipo virusai mažiau kintantys, palyginti su A tipu.