– Šią savaitę paskelbta, kad Kauno ligoninėje, pagal seną pavadinimą Kauno 2-ojoje ligoninėje, esančioje Šilainiuose ir jos padaliniuose, pasiekta kritinė riba.

– Pasakyčiau analogiją – esame kaip kovinis laivas kovoje prieš tą pandemiją. Plaukiame, bombarduoja virusas iš visų pusių, skylių pramuša, mes jas lopom, taisom. Panikos, pakrikimo komandoje nėra, bet rūpesčio, vargo, prakaito tikrai yra daug išliejama. Žmogiškosios ribos kai kurių darbuotojų iš tikrųjų jau yra pasiektos. Reikia mums ir pastiprinimo, ir didesnių pajėgų šitai kovai. Matome, kad vien tik atraminių ligoninių jau nepakanka. Gerai, kad jau įsijungė ir rajono ligoninės, mano žiniomis – Prienai, Jurbarkas, Marijampolė.

– Didžiausia problema – žmogiškasis faktorius? Serga nemažai ir medikų, kai kurie jau ir saviizoliacijoje. Kiek iš viso serga, kiek saviizoliuojasi?

Sunkesni ligoniai pas mus praguli ir iki mėnesio. Jie yra sudėtingesni, jų gretutinės ligos ūmios.

– Apskritai mūsų ligoninėje serga 30 darbuotojų. Infekcinių ligų skyriuje, kur ir vyksta ta kova su COVID-19, manau, tai didelė sėkmė ir aukšta medikų kvalifikacija, kad ten niekas neserga, nebūta protrūkių, kad iškristų būtent šis skyrius. Bet iškrenta kiti skyriai. O saviizoliacijoje yra 100 žmonių dėl artimų kontaktų – nebūtinai ligoninėje, bet ir visuomenėje, kadangi paplitimas yra labai didelis, kaip visi žinome. Infekcinių ligų skyriuje didelių protrūkių nėra, bet krūviai yra labai dideli, reikia pastiprinimo iš kitų skyrių, o tai reiškia, kad reikia riboti kitas medicinos paslaugas. Labiausiai planines. 

– Jūs esate ligoninė, kurioje yra vienas didžiausių srautų covidinių ligonių. Kiek šiuo metu pas jus ligoninėje asmenų guli intensyvios terapijos skyriuje?

– Šiuo metu – 102. Iš jų 50 su deguonies kaukėmis, jiems reikia papildomo deguonies tiekimo. Ir užpildyta COVID-19 reanimacija tame pačiame korpuse. Nuo kitos savaitės reanimacijos pajėgos bus plečiamos. Deja, jau kitame padalinyje – irgi Šilainiuose. Gydytojai vadina švariom ir nešvariom zonom, tai ten yra švarioji reanimacija ir penkiolika lovų bus atiduota COVID-19 pacientams.

Tame pačiame korpuse, Šilainiuose, taip pat numatyta papildomų 30 lovų irgi COVID-19 ligoniams, laikinai stabdoma neurologijos, kardiologijos, geriatrijos, ginekologijos – tik operacijos, bet akušerijos, gimdymo paslaugos bus teikiamos toliau, nes jos yra atskirame korpuse, ten bus sustabdytos tik planinės ginekologinės operacijos. Šilainių padalinyje iš stacionarių bene ir lieka akušerija, o toliau daugiau mažiau COVID-19 pacientai. Taip pat chirurginiai, urologiniai pacientai, kuriems reikia intervencinių ir sergantys COVID-19, tai bus paliktas postas būtent tokiems pacientams. Ir skubi pagalba ten COVID-19 bus teikiama.

Laimei, turime kitų padalinių – miesto centre – Laisvės alėjoje, Hipodromo gatvėje – buvusi Respublikinė Kauno ligoninė arba dar senesnei kartai tai – 3-ioji ligoninė. Ten visos paslaugos yra vykdomos. Tiesa, Šilainiuose dar vykdomos ir ambulatorinės paslaugos. Jos kol kas nenutrauktos – veikia odos ir venerinių ligų poliklinika ir konsultacinė poliklinika. 

Saulius Tvirbutas. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Bet, kaip suprantu, COVID-19 sergantiems pacientams skirtų lovų skaičius senka?

– Infekcinių ligų skyrius užpildytas vien COVID-19 ligoniais. Jau senokai pasiekė ribą. Dar ten yra rezervo, keliasdešimt lovų bus galima talpinti, bet jis iš esmės yra paskirtas COVID-19 ligoniams. Ir numatyta neigiama plėtra į kitus korpusus Šilainiuose. 

Mes dar susitvarkome, susidorojame, bet situacija kaistanti, todėl Šilainiuose dalis paslaugų skirta COVID-19 ligoniams.

– Problema turbūt ir su gydytojais? Ne paslaptis, kad COVID-19 sergantys žmonės, kurie atsigula į ligoninę turi ir gretutinių ligų, kurias reikia taip pat gydyti. Tam reikalinga atitinkama medikų kvalifikacija. Ar nepritrūksite specialistų?

– Reikia specialistų. Iš tikrųjų ir infektologų reikia. Tame korpuse, kur minėjau, Infekcinių ligų skyriuje, jų taip pat galimybės yra peržengtos. Jie dirba aukščiau savo galimybių. Anksčiau, šaltojo sezono metu, natūralu, padaugėdavo pacientų su gripo komplikacijomis, įvairių kitų ūmių peršalimo ligų. Tuo pačiu sutalpindavome virškinamojo trakto, žarnyno infekcijų ligonius. Dar būdavo skyrius, kuriame apie 30-40 vietų vaikams skirta. Tokiu metu būdavo 50-60 ligonių ir būdavo manoma, kad medikams tenka didelis krūvis. Nors palyginus su dabartine liga, su tuo, ką jie dabar daro, tai būdavo sąlyginai lengva – nereikėdavo apsaugų tokių sudėtingų ir tokio lygio, priežiūra kita, tie ligoniai užsibūdavo trumpiau – iki savaitės, sunkiausi ligoniai būdavo dešimt dienų, paskui simptomatika palengvėdavo ir jie būdavo išleidžiami namo. Būdavo rotacija. 

Sunkesni ligoniai pas mus praguli ir iki mėnesio. Jie yra sudėtingesni, jų gretutinės ligos ūmios. Vieniems deguonies reikia arba bet kada gali prireikti, nes kraujyje gali nukristi deguonies kiekis. Žodžiu, darbo specifika visiškai kitokia, o jų jau dvigubai daugiau nei turėta piko sezono metu. 

Medikų krūvis milžiniškas, o infektologai dirba virš savo galimybių ribų. Jie stiprinami ir iš kitų skyrių, bet vėlgi, tie medikai turi ir savo pacientų, kitų skyrių lovų užimtumas yra 80 proc. Tai reiškia, kad visa ligoninė dirba visu pajėgumu, ten taip pat reikia žmonių ir darbo pajėgumų. Todėl, deja, kai kurių paslaugų jau ir atsisakome, kai kuriuose padaliniuose mažiname tą skaičių.

– Dabar sirgti kitomis ligomis turbūt nelabai palankus metas.

– Būsiu atviras, nėra palanku. Mes dar susitvarkome, susidorojame, bet situacija kaistanti, todėl Šilainiuose dalis paslaugų skirta COVID-19 ligoniams. 

– O epidemiologai vieningai sutaria, kad dar tikrai nepasiektas COVID-19 sirgimo pikas, dar gali būti ir žymiai blogesnė situacija.

Tai yra sunki, ūmi liga, kai kuriems reikia ir dirbtinės plaučių ventiliacijos, bet tai nėra kokia nors mistinė infekcija. Specialaus gydymo nėra.

– Tas ir baugina. Mūsų medikai sako, kad reikėtų plačiau žiūrėti į tą ligą – nesukrauti visko vieniems infektologams. Tai yra sunki, ūmi liga, kai kuriems reikia ir dirbtinės plaučių ventiliacijos, bet tai nėra kokia nors mistinė infekcija. Specialaus gydymo nėra. Daugiau gydoma simptomatika ir paūmėjusios gretutinės ligos.

Ne veltui ir Sveikatos apsaugos ministerija yra išleidusi įsakymą, kad COVID-19 ligonius gali gydyti ir kitos terapinių ligų licencijas turinčios įstaigos. Todėl ir įsijungė dabar rajonų ligoninės. Galėtų ir daugiau ligoninių į tą kovą įsitraukti. Tiesiog reikia numatyti izoliacines palatas ir toliau gydyti su tom ūmiomis, gretutinėmis ligomis. Mūsų infektologai susiduria su iššūkiais, kviečia įvairius terapeutus. Turime sunkių ligonių, kuriems ne tiek koronavirusas kelia pavojų, kiek paūmėjusios ligos. Net ir kai kurių terapeutų mes ne visų galime turėti kai kurių ligų – pavyzdžiui, onkologijos specialistų neetatinių mes neturime. 

– Bandau įsivaizduoti, kaip medikams, kurie visą dieną su kombinezonais, kaukėmis, dirba viršydami žmogiškųjų galimybių ribas ir girdi kalbas, kad koronavirusas yra išpūstas burbulas. Tai kaip ten iš vidaus atrodo tas „išpūstas burbulas“?

– Jie turbūt ir nelabai klauso, nes jeigu reaguoti emociškai, tai ir pikta, ir juokinga, ir graudu. Iš tikrųjų skyriai mūsų užpildyti. Dabar mada filmuoti kitas ligonines, bet šiais, technologijų laikais, tu gali bet ką prikurti, prifantazuoti ir prikalbėti. Iš tikrųjų situacija sudėtinga, aš pats dalyvauji ligoninės ekstremalių situacijų grupėje, kuri jau veikia visą pandeminį laikotarpį. Iškyla visokių klausimų – kaip pertvarkyti infrastruktūrą, užtikrinti įėjimus, išėjimus. Yra ne tik medicininių reikalų – kad nepritrūktų apsaugų, reikia įvairios įrangos ligoniams pervežti – reikia guldyti į specialius gultus su gobtuvu, kad jie neskleistų viruso vežant į kitas patalpas. 

Esu paminėjęs, kad tie sąmokslo teoretikai džiaugtųsi, jei taip ir būtų – kad čia nieko nėra. Mes nesirinktume ir neitume visi iš proto, to laivo negelbėtume kaišiodami skyles, kad nepaskęstume ir teiktume pagalbą ne tik COVID-19 pacientams, bet ir visiems kitiems ligoniams. Kitos ligos niekur neišnyko. Jų yra daug, pacientų irgi yra daug. 

Freepik.com nuotr.

– Paminėjote apsaugos priemones. Ar buvo išmoktos pavasario pamokos, kai ligoniams praktiškai visko trūko?

– Dabar mes apsirūpinę ir pirkimai praktiškai nestringa. Matyt, čia buvo tada, kai buvo Kinija ir gamyba sustojusi. Dabar tų priemonių yra. Tai, žinoma, kainuoja – tai ligoninėms irgi skausmingas dalykas, jos nėra pigios. O išnaudojama jų labai daug – šimtais per parą. Vienam ligoniui maždaug 4-6 apsaugos komplektai – chalatai, kombinezonai, akiniai (jie tiesa, dezinfekuojami ir pakartojamas jų naudojimas), respiratoriai, pirštinės. Visa tai po vieno vizito pas pacientą išmetama. 

– Jūs bene pirmoji ligoninė Lietuvoje, kuri kreipėsi pagalbos ieškodama savanorių. Kokia situacija? Ar jau yra atsiliepusių žmonių ir kokių savanorių reikia?

– Berods per vieną parą parą atsiliepė 70 žmonių. Yra daug kilnių žmonių, kurie pasiryžę savanoriškai pagelbėti. Kol kas pristabdėme, nes tai nereiškia, kad susirinkome būrį ir siunčiame jį, kur reikia. Vis tiek reikia tam tikro instruktažo. Manau, kad neskubėsime į infekcinių ligų korpusą siųsti savanorių, nes ten darbo specifika kita. Bet jie labai praverstų, kai bus imami ne tik specialistai, bet ir pagalbiniai darbuotojai, slaugytojų padėjėjos į tą korpusą, dirbančios pilnu etatu kituose padaliniuose. Tas atsilaisvinusias vietas savanoriai galbūt tikrai galėtų užimti. Yra daug darbo su pacientais, kurie sunkiai juda, jiems reikia padėti ir į vežimėlį pasodinti. Yra ir sunkiasvorių pacientų – reikia nemažai ir fizinės jėgos. 

– Darbas tikrai ne iš maloniųjų ir smagu girdėti, kad per parą atsiliepia 70 žmonių. Jie pasiruošę padėti medikams. Atsimename, kad ir pavasarį maitinimas buvo, ir tomis kaukėmis kiek kas galėjo stengėsi padėti. Solidarumo dvasia, pasirodo, dar yra visuomenėje.

– Dalis visada yra, kurie kuria sąmokslo teorijas, bet čia gal kaip savigyna, psichologinė baimė. Visada būdavo tokių žmonių, sąmokslo teorijų tikėtojų ir jų skleidėjų. Vieni dėl įdomumo, kiti iš baimės ar kitų psichologinių problemų. O kai visuomenėje krizės kyla, tai turbūt dar paūmėja. O socialiniai tinklai leidžia dar labiau atsiskleisti tokioms keistoms idėjoms. Bet tuo pačiu yra teigiama pusė, kuri gal mažiau matoma, mažiau ryški. Kasdieniai dalykai mums gal ne tiek sukelia jausmų, kiek baimę sukeliančios žinios. Tokių žmonių tikrai yra – tai yra džiugu.