- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiausia COVID-19 pacientų Lietuvoje šiuo metu turinčios gydymo įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pastebi, kad dabar, antrosios COVID-19 bangos metu, į ligoninę dažniausiai patenka sunkesni ligoniai nei per pirmąją bangą.
Pirmadienio duomenimis, LSMU Kauno ligoninėje buvo užimta beveik 190 iš 200 koronavirusu sergantiems pacientams skirtų lovų. A.Mickienės teigimu, daugelis su koronaviruso diagnoze atvykstančių ligonių serga ir keletu gretutinių ligų. O tai apsunkina gydymą.
– Su kokiomis sveikatos problemomis COVID-19 sergantys asmenys dažniausiai patenka į LSMU Kauno ligoninę?
– Jie patenka tada, kai liga būna gana sunkios formos, kai jau serga COVID-19 sukeltu plaučių uždegimu ir dažniausiai tada, kai sergančiajam jau reikia deguonies terapijos.
– Koks yra pagrindinis COVID-19 gydymas, kokie vaistai dažniausiai skiriami?
Gal apie 10 proc. pas mus šiuo metu patenkančių COVID-19 pacientų neserga gretutinėmis ligomis.
– Naudojame antivirusinį vaistą remdesivirą, taip pat vaistą nuo uždegimo deksametazoną, kraujo krešumą mažinantį vaistą fraksipariną. Jis skiriamas, nes šis koronavirusas organizme sukelia didesnio krešumo sindromą, dėl to gali susidaryti trombų. Kuriems ligoniams reikia, skiriamas deguonis, be to, skiriama skysčių, lašelinių, vaistų, mažinančių temperatūrą ir t.t. Be to, svarbu ir koreguoti visas lėtines ligas, nes didžioji dauguma COVID-19 pacientų pas mus patenka sirgdami gretutinėmis ligomis. Gal apie 10 proc. pas mus šiuo metu patenkančių COVID-19 pacientų neserga gretutinėmis ligomis. Tai išanalizavome pirmosios COVID-19 bangos metu. O visi kiti kartu su COVID-19 atsiveža dvi, tris, keturias ir net daugiau gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, buvęs insultas, infarktas, plaučių ligos. Jas taip pat reikia stebėti, skirti gydymą, nes dėl COVID-19 šios ligos gali paūmėti. Ir kuo daugiau gretutinių ligų, tuo blogesnė prognozė. Be to, šios bangos metu į ligoninę patenka santykinai sunkesni ligoniai. Lengvų ligonių dėl vietų trūkumo negalime priimti.
Auksė Mickienė. Tomo Raginos nuotr.
– Jei dėl koronaviruso atsiranda pakitimų plaučiuose, ar po kiek laiko jie išnyksta, nepalikdami pėdsakų?
– To tiksliai nežinome – tam reikia daugiau laiko, daugiau sisteminių tyrimų. Reikia tuos žmones tirti po trijų mėnesių, po pusmečio – tam reikia sukaupti daugiau duomenų.
– Kiek laiko paprastai sergama šia liga?
– Labai įvairiai. Tai priklauso nuo ligos sunkumo. Gali trukti ir kelias dienas, ir kelias savaites ar ilgiau.
– Pasigirsta teiginių, kad, sergant COVID-19, visiems reikėtų gerti aspirino kaip kraują skystinančio preparato. Ar jūs pritariate tokiai nuomonei?
– Stacionarizuotiems ligoniams tam skiriamas fraksiparinas. O kalbant apie tuos žmones, kuriems nereikia stacionarizacijos, kurie gydosi ambulatoriškai, jie kraujo skystinamuosius vaistus turi vartoti tik tuo atveju, jei ir iki šiol dėl tam tikrų priežasčių juos vartojo. Šiandien rekomendacijų skirti kraujo skystinamuosius vaistus kaip papildomą priemonę gydantis COVID-19 ambulatoriškai nėra.
– Atsiranda patarėjų, o ir reklamose teigiama, kad sergantiesiems COVID-19 namuose reikėtų turėti deguonies kraujyje matavimo aparatą. Jūsų nuomone, ar jo tikrai reikia?
– Sekti deguonies saturaciją (kiek kraujas prisisotina deguonies – red. past.) yra labai svarbu. Nes, kai kraujas deguonies prisisotina žymiai mažiau (tai galima nustatyti naudojant šį paprastą aparačiuką), reiškia, kad pacientui reikia deguonies terapijos. O tai įmanoma tik stacionaro sąlygomis.
Tačiau paprastesnis rodiklis nei deguonies saturacija yra kvėpavimo dažnis. Jei žmogaus ramybėje, nesusijaudinusio, ne po fizinio krūvio kvėpavimo dažnis pasiekia 20–22 įkvėpimus per minutę ir daugiau ir jei žmogus pats jaučia oro trūkumą, jis turėtų susisiekti su savo šeimos gydytoju. Tai gali būti ligos progresavimo, sunkėjančios situacijos požymis.
– Kiek laiko persirgusieji išsaugoja imunitetą COVID-19?
– Tai didysis klausimas, mokslinių tyrimų objektas. Nėra tikslaus ir aiškaus atsakymo – šioje srityje vyksta tyrimai. Manoma, kad imunitetas išlieka iki trijų ar šešių mėnesių, tačiau galutinių atsakymų nėra – tyrimai tęsiami. Tikrai žinoma tai, kad šia liga galima pakartotinai užsikrėsti. Kol kas tai registruojami kaip absoliučiai pavieniai atvejai, man per savo praktiką su jais neteko susidurti. Tačiau žinoma, kad, susirgę antrą kartą, dalis žmonių sirgo lengviau nei pirmą kartą, o dalis – sunkiau. Duomenų dar labai nedaug, iš to negalima daryti išvadų. Ir nuo ko tai priklauso, nežinome. Yra daugybė dalykų, kurių dar nežinome apie šią infekciją – sužinosime tik laikui bėgant.
– Šiuo metu nemažai žmonių skiepijasi nuo gripo, pneumokokinės infekcijos. Kiek dienų pasiskiepijus būna susilpnėjęs imunitetas, t.y. kiek laiko pasiskiepijusieji turėtų aktyviau saugotis bet kokios ligos užkrato?
– Nepasakyčiau, kad pasiskiepijus nuo gripo ar pneumokokinės infekcijos susilpnėja imunitetas. Nežinau, kodėl toks gandas atsirado. Kai pasiskiepiji, imuninė sistema ima gaminti atsaką į tą skiepą, tačiau tai nereiškia, kad nukenčia imuninis atsakas į kažką kitą. Tiesiog imuninė sistema ima dirbti papildomą darbą, tačiau kartu dirba ir tą darbą, kurį jai ir šiaip reikia dirbti. Taigi, tikrai nepasakyčiau, kad imunitetas dėl to susilpnėja. O saugotis COVID-19, kaip ir kitų ligų, reikia visada vienodai – ar pasiskiepijai, ar nepasiskiepijai, ar praėjo dvi savaitės po skiepijimosi. Susirgti COVID-19 vienodai negerai bet kuriuo metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikų ir pacientų atstovai kreipėsi į Seimo narius – prašo nepalaikyti naujų įstatymo pataisų1
Šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, medikai, vaistinių bei pacientų atstovai kreipėsi į Seimo narius su prašymu nepalaikyti nesuderintų Sveikatos draudimo įstatymo pataisų. Be to, rašte politikams asoci...
-
Jei ateitų diena X: pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos mėnesiui7
Susidūrus su karo grėsme, pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos vienam mėnesiui, nors siekiama, kad jų pakaktų trims. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), geriausia situacija didmiesčiuose. Ko trūksta labiausiai ir i&sc...
-
Akcijos metu – didesnės galimybės nemokamai pasitikrinti apgamus
Daugėjant odos vėžio atvejų, medikai siekia kuo plačiau paskleisti informaciją apie šią ligą ir jos prevenciją. Tam rengiama Euromelanomos akcija. Šiemet ji vyks gegužės 31 d. Trijuose miestuose tą dieną bus galima nemokamai pasitikr...
-
Kepenų suriebėjimo padariniai – 2 mln. mirčių kasmet
Kepenys – savaime atsinaujinantis organas, tačiau jų ligos kasmet nusineša apie 2 mln. gyvybių pasaulyje. Alkoholis, riebus maistas, neracionalus vaistų vartojimas, įvairūs sveikatos sutrikimai neretai priverčia sveikas kepenis dirbti sunki...
-
Sergantiems širdies nepakankamumu nebereikės saujų tablečių?1
Pasaulio mokslininkai dirba siekdami sukurti vieną vaistų tabletę, susidedančią iš daugiau nei dviejų ar trijų veikliųjų medžiagų. Tai itin aktualu širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms, kuriems tenka vartoti daug skirtingų vais...
-
Traumą patyrusiam „Žalgirio“ gynėjui K. Evansui atlikta kelio operacija7
Kauno „Žalgirio“ gynėjas Keenanas Evansas ilgą laiką turės praleisti be krepšinio. Žalgiriečiui pirmadienį „Gijos Klinikose“ buvo atlikta kelio operacija. ...
-
Penktadienį – nemokami melanomos tyrimai didžiuosiuose Lietuvos miestuose1
Penktadienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose bus galima nemokamai atlikti profilaktinę apgamų ir odos darinių patikrą. Kaip skelbia renginio organizatoriai, tradicija tapusios akcijos tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją. ...
-
Kviečia pasitikrinti širdį, bet laukti gali tekti daugiau nei pusmetį: trūksta kardiologų?
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Nors sąmoningumo rūpintis sveikata mūsų visuomenėje dar tikrai trūksta, medikai džiaugiasi, kad atnaujinus širdies ligų prevencinę programą norinčiųjų ...
-
„Sodra“: nuo birželio 60 tūkst. savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų1
„Sodros“ duomenimis vis dar yra 60 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios...
-
Kilometrinės eilės nemokamam vizitui pas odontologus nusidriekia dėl melagių?9
Vienai šiaulietei apkarto registracijos pas odontologą laukimas. Esą laisvų vietų nėra kelis mėnesius į priekį. Moteris piktinasi, kad dėl burnoje jaučiamo diskomforto gali tekti kreiptis privačiai, tačiau turėdami sveikatos draudimą mok...