- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiąnakt laikrodžių rodykles pasukome viena valanda į priekį – Lietuvoje įsigaliojo vasaros laikas. Tačiau dar 2019 m. Europos Parlamentas nusprendė, kad laiko sukiojimo nebeliks nuo 2021-ųjų. Visgi taip neatsitiko, pritrūko didžiųjų šalių palaikymo. Apie tai, kokią įtaką sveikatai daro laiko persukimas, LNK žurnalistas teiravosi Santaros klinikų neurologijos profesorės Rūtos Mameniškienės.
„Geriau būtų, jei nereikėtų sukinėti laiko, nes organizmui – šioks toks stresas. Daugelis turbūt tai jaučia“, – sakė gatvėje užkalbintas vyras.
„Man asmeniškai dėl laiko persukimo pirmyn ar atgal, nukenčia tik miegas, išsimušu iš ritmo. Daugiau problemų tai nesukelia“, – teigė kita pašnekovė.
„Mano dukra jautriai reaguoja į laiko persukimą. Prasčiau miega, pradeda lunatikuoti“, – komentavo kalbinta praeivė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mums, pensininkams, jau ar čia valanda ar ten, problemų nesukelia. Gal tas laikrodžių rodyklių persukimas labiau aktualus dirbantiems, nes aš miegu tiek, kiek noriu, niekur neriekia skubėti“, – kalbėjo garbaus amžiaus moteris.
„Kelia diskomfortą, nes reikia pertvarkyti dienos režimą, dienos ritmą. Vis dėlto tai atsiliepia“, – sakė vyras.
– Ar sveikatai laiko persukimas turi įtakos ir kas jautriau į tai reaguoja? – žurnalistas paklausė profesorės.
– Tai turi įtakos sveikatai. Negaliu paneigti. Ypač pirmąsias keletą savaičių po laiko persukimo į vieną ar į kitą pusę. Reikšmingesnį poveikį sveikatai daro pavasarinis laiko persukimas. Ypač paaugliai, vyresnio amžiaus ir jautresnės psichikos žmonės pajunta vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų.
– Kokie dažniausi būna sutrikimai?
– Teks valanda anksčiau pabusti, bet tas mūsų vidinis laikrodis sakys, kad organizmas dar nori pamiegoti. Todėl persukus laiką daugelis nuo pat ryto jaučiasi nepailsėję, nedarbingi. Kai stinga miego, suprastėja ir dėmesio koncentracija. Atlikti tyrimai rodo, kad po laiko persukimo kelias savaites rytinėmis valandomis pagausėja eismo įvykių. Net maždaug 10 proc. padaugėja ir miokardo infarkto bei insulto atvejų.
Atlikti tyrimai rodo, kad po laiko persukimo kelias savaites rytinėmis valandomis pagausėja eismo įvykių. Net maždaug 10 proc. padaugėja ir miokardo infarkto bei insulto atvejų.
– Europarlamentarams dar 2019-aisiais buvo teiktas pasiūlymas, kad reikia atsisakyti laiko persukimo. Kokia gydytojų nuomonė šiuo klausimu?
– Tai yra Europos medikų draugijos, kurios nariai esame, bendras kreipimasis į Europos Parlamentą, kad būtų sustabdytas laiko persukimas pirmyn ir atgal. Taigi ir mes prisidedame prie to, kad būtų atsisakyta laiko persukimo.
– Dar Benjaminas Franklinas kalbėjo apie teigiamą laiko persukimo poveikį. Ar galima čia įžvelgti ir kokių nors privalumų?
– Jūs teisus, būtent XVIII a. pradžioje atsirado ta mintis, kad reikia galbūt persukti laiką, kad pailgėtų diena. Manyta, kad tai turės teigiamą poveikį, pavyzdžiui, žmonės mažiau vartos alkoholio tamsiais vakarais. Kad taip sutaupysime ir energetinių resursų. Apie 1970-uosius, kai pasaulyje buvo energetinė krizė, vėl apie tai pradėta svarstyti. Mes neprieštaraujame, kad reikia taupyti resursus, bet esame už tai, kad nereikėtų persukti laiko. Gal likime prie kažkurio vieno laiko. Svarbiausia, kad jis nesikeistų.
– Medikai teigia, kad kiekvienas turime savo biologinį laikrodį. Pagal tai žmonės skirstomi į „vyturius“ ir „pelėdas“. Kaip nusistatyti, kas esi, koks tavo vidinis laikrodis?
– Tai geriausia nustatyti per atostogas, kai esame pailsėję, gerai išsimiegame ir keliamės be žadintuvo. Tuomet organizmas jums pasako, ar esate „vyturys“, ar „pelėda“, ar anksti prabundate, ar kaip pelėdos mėgstate panaktinėti ir vėliau keltis.
– Gal naudinga žmonėms iš anksto pratintis prie naujojo laiko, kol jis dar nepersuktas? Ir kaip tai daryti?
– Tikrai patarčiau nedelsti ir pabandyti, jei to nedarėte anksčiau. Reikėtų bent 10–15 minučių anksčiau atsigulti ir atsikelti. Tą laiką galima kasdien pailginti, jei yra galimybė. Tai geriausia pradėti daryti savaitę prieš lako persukimą. Tuomet po savaitgalio organizmui nebus toks didelis stresas keltis valanda anksčiau ir bėgti į darbą, kai pagal mūsų vidinį laikrodį smegenys dar miega.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas11
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai7
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...