„Šių metų Nobelio premijos laureatų novatoriški atradimai leido mums suprasti, kaip šiluma, šaltis arba mechaninė jėga gali sužadinti nervinius impulsus, leidžiančius mums suvokti pasaulį ir prie jo prisitaikyti“, – paskelbė Nobelio komiteto sekretorius Thomas Perlmannas (Tomas Perlmanas).

„Kasdieniame gyvenime šiuos jutimus laikome savaime suprantamais, bet kaip sužadinami nerviniai impulsai, kad būtų galima suvokti temperatūrą ir spaudimą? Šį klausimą išsprendė šių metų Nobelio premijos laureatai“, – pridūrė jis.

Kalifornijos universiteto San Fransiske profesorius D. Julius pasitelkė kapsaiciną – paprikai deginantį skonį suteikiančią specifinio kvapo medžiagą – kad nustatytų odos nervų galūnėlėse esančius receptorius, reaguojančius į šilumą.

Tuo metu Libane gimęs molekulinės biologijos ir neuromokslų specialistas A. Patapoutianas, dirbantis Scrippso (Skripso) tyrimų institute La Chojoje, Kalifornijoje, tyrinėdamas spaudimui jautrias ląsteles atrado ištisą naują receptorių, reaguojančių į mechaninį poveikį odai ir vidaus organams, klasę.

„Šie proveržį nulėmę atradimai sužadino intensyvius tyrimus, vedusius į staigiai didėjusį mūsų supratimą, kaip nervinės ląstelės junta karštį, šaltį ir mechaninį dirginimą“, – nurodė Nobelio komitetas.

EPA-ELTA nuotr.

Medicinai – ypatingas dėmesys

Nobelio medicinos premija įgijo ypatingą reikšmę dėl koronaviruso pandemijos, kuri akcentavo medicinos tyrimų svarbą visuomenėms ir ekonomikoms visame pasaulyje.

Abu tyrėjai nebuvo minimi tarp favoritų pelnyti prestižinį apdovanojimą, laukiant, kada bus paskelbti laureatai.

Daugelis prognozavo, kad šių metų premija gali būti skirta už informacinės RNR (iRNR) technologijas, atvėrusias galimybę sukurti kai kurias iš šiuo metu vartojamų vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19. Dėl šios priežasties favoritais laikyti mokslininkai, dirbantys imunologijos srityje.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

65 metų D. Julius ir 12 metų už jį jaunesnis A. Patapoutianas gaus po aukso medalį ir pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) piniginę premijos dalį.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Praeitų metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui) „už hepatito C viruso atradimą“.

Jie apdovanoti už „lemiamą indėlį į kovą su per kraują plintančiu hepatitu, didele pasauline sveikatos problema, sukeliančia kepenų cirozę ir kepenų vėžį žmonėms visame pasaulyje“, nurodė komitetas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę daugiau kaip 70 mln. žmonių, o kasmet nuo šios chroniškos ligos miršta 400 tūkst. žmonių.

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Taikos premija – žiniasklaidos arba baltarusių veikėjams?

Kaip galimos taikos premijos laureatės buvo minimos žiniasklaidos organizacijos, pavyzdžiui „Žurnalistai be sienų“ (RSF) ir Komitetas žurnalistams ginti (CPJ). Kai kas šį prestižinį apdovanojimą prognozuoja Baltarusijos opozicijai, vadovaujamai Sviatlanos Cichanouskajos. Tarp favoritų jau iš anksčiau minėta švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) ir jos judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ (Fridays for Future).

Tuo metu prognozuojant literatūros premijos laureatus Stokholmo kultūros sluoksniuose buvo minimi dešimtys jau įprastais pretendentais tapusių veikėjų.

Nuo 2012 metų, kai šią premiją laimėjo kinas Mo Yanas (Mo Janas), Švedijos akademija šį apdovanojimą skirdavo tik Europos arba Šiaurės Amerikos atstovams. Dėl tokios padėties stiprėjo spėlionės, kad šiemet šį disbalansą bus mėginama atitaisyti.

Iš 117 ligšiolinių Nobelio literatūros premijos laureatų 95 yra kilę iš Europos arba Šiaurės Amerikos.