- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų bei Neurochirurgijos centrų medikai atliko regos nervo fenestracijos arba dekompresijos operaciją. Klinikų medikų žiniomis tokia operacija tiek Lietuvoje, tiek Baltijos valstybėse atlikta pirmą kartą.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų bei Neurochirurgijos centrų medikai atliko regos nervo fenestracijos arba dekompresijos operaciją. Klinikų medikų žiniomis tokia operacija tiek Lietuvoje, tiek Baltijos valstybėse atlikta pirmą kartą.
Pirmą kartą tokią procedūrą pasaulyje 1872 metais aprašė Louis De Wecker – prancūzų oftalmologas (akių ligų gyd.). Tai chirurginė procedūra, atliekama tam, kad būtų sumažintas regos nervo suspaudimas. Šiuolaikinių tyrimų duomenimis, regos nervo fenestracijos arba dekompresijos operacija gali sustabdyti regos netekimą ir jį sugrąžinti, jei to priežastis – padidėjęs galvospūdis.
Medikai pabrėžia, kad atvejis buvo tikrai sudėtingas ir pareikalavo glaudaus neurochirurgų bei oftalmologų bendradarbiavimo, susiklausymo. „Į mus kreipėsi jauna mergina dėl to, kad staiga sparčiai ėmė blogėti regėjimas, kankino galvos skausmai, vangumas, vargino pykinimas. Įtarėme, jog pacientės smegenyse gali būti darinių, lemiančių tokią jos savijautą. Pacientės būklė prastėjo, o atlikti tyrimai nedavė vieno aiškaus atsakymo, kas jai yra, – pasakoja Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas Ugnius Kšanas. – Galvodami, jog susidūrėme su hipertenzijos atveju, pirmiausiai įstatėme smegenų dreną su slėgio stebėjimo davikliu tikėdamiesi, jog tai sumažins spaudimą smegenyse ir merginos regėjimas palengva gerės. Vis tik jos būklė ne tik negerėjo, bet ir toliau prastėjo", – apie sudėtingą atvejį, su kuriuo susidūrė VUL Santariškių klinikų medikai, pasakojo gydytojas.
Oftalmologai akių dugne rado ryškius regos nervo pakitimus, rodančius galvos smegenų patologiją. Neatidėliojant pacientei buvo atlikti visi būtini tyrimai, tačiau nustatyti vienos aiškios diagnozės nepavyko. Santariškių klinikų specialistams nerimą kėlė prastėjantis merginos regėjimas, kuris grėsė greitu apakimu. Deja, tiek vaistai, tiek smegenų drenas situacijos negelbėjo. Pacientės regėjimas ir toliau blogėjo, tad buvo nuspręsta nieko nelaukiant pacientę skubiai operuoti tikintis išsaugoti bent dalį regėjimo.
Merginą operavęs Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas oftalmologas Almantas Makselis pasakoja, kad su tokiu atveju savo praktikoje susidūrė pirmą kartą. „Dėl didelio spaudimo smegenų skystis pateko tarp regos nervo dangalų, užspaudė patį regos nervą, sutrikdė kraujotaką ir dėl to mergina ėmė akti. Visa bėda, kad smegenų skystis, patekęs į akiduobę, joje „užrakinamas" ir nebegali grįžti atgal. Jis palengva kaupiasi, regos nervas pradeda burkti ir ima apmirinėti. Buvo būtina kuo skubiau susikaupusį skystį pašalinti. Tai ir atlikome operacijos metu. Visai mūsų komandai – tiek neurochirurgams, tiek mums – akių ligų gydytojams, sunkiausia buvo rasti pirminę priežastį, dėl kurios didėjo smegenų skysčio spaudimas bei merginos regėjimas taip staigiai ir sparčiai blogėjo," – pasakojo A. Makselis. – „Pacientei pirmą kartą atlikome regos nervo fenestracijos arba, paprasčiau tariant – dekompresijos, operaciją, ir dabar galime džiaugtis, kad pavyko merginai sugrąžinti regėjimą nuo 3-5 iki 70 procentų. Taip pat tikimės, jog tai dar ne pabaiga, matymas ir toliau gerės".
Anot A. Makselio, aprašomas atvejis ypatingas dar ir tuo, kad dėl šios pacientės pečius suremti teko neurochirurgams, akių ligų gydytojams, neurologams, radiologams, anesteziologijos-reanimacijos bei reabilitacijos specialistams. Glaudus bendradarbiavimas davė teigiamų rezultatų, o tai įmanoma tik daugiaprofilinėse gydymo įstaigose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SAM medikų pritraukimui ir išlaikymui darbo vietose numatė daugiau nei 30 mln. eurų2
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė jų pritraukimo ir išlaikymo planą, kuriam numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. ...
-
Medikai galėtų atsisakyti teikti pagalbą: kaip naujoji tvarka veiks?3
Medikai nuo kitų metų gali įgyti teisę atsisakyti teikti paslaugas pacientams, kurie patys arba jų artimieji kelia grėsmę medikų sveikatai ar gyvybei. Tokios pataisos ir siūloma nauja tvarka sėkmingai skinasi kelią Seime – teliko vienas balsav...
-
Pacientų pavėžėjimą perima valstybė: prasidės gudravimai?2
Nuo liepos 1 d. pacientų pavėžėjimą perima valstybė. Ši paslauga bus apmokama valstybės biudžeto lėšomis iš mokesčių mokėtojų kišenės. Savivaldybės vežios tik pacientus, kuriems reikia hemodializės. Miestų valdžia...
-
Ambicingi planai tobulinant psichikos sveikatos paslaugas: ar pasiteisins?1
Anot Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, dalykai, šiuo metu labiausiai žalojantys lietuvių psichiką – geopolitika, kalbos apie karą ir kvaišalai. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre v...
-
SAM skelbia konkursą RPLC vadovo pareigoms užimti
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Atšilusių orų pasekmės: traumatologijos skyriuose – pacientų daugiau nei lovų
Atšilus orams vis daugiau laiko skiriame aktyvioms pramogoms lauke. To pasekmė – tris kartus padidėję srautai pas chirurgus ir traumatologus. Ligoninėje apstu nuo paspirtukų ir dviračių kritusių vaikų, pasirodė ir pirmosios traumos &scar...
-
Ministerija tikrinti naujagimius dėl imunodeficito nesvarstė, medikai ruošia paraišką
Medikams viešumoje pabrėžus ankstyvos imunodeficito diagnostikos svarbą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako iki šiol nesvarsčiusi įtraukti šią ligą į visuotinio naujagimių tikrinimo sąrašą. ...
-
Laisvės alėjoje kauniečiai galėjo ne tik pasimatuoti kraujospūdį4
Ketvirtadienį Laisvės alėjoje vyko renginys Tarptautinei širdies nepakankamumo dienai paminėti. ...
-
SAM: elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti Latvijoje ir Lenkijoje1
Nuo ketvirtadienio elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus lietuviai gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausia Latvijoje ir Lenkijoje, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
Gydymas užsienyje: neišleidžia nė cento, o į palatą ateina ir kirpėjos?14
Tyrimai ar gydymas užsienyje – per metus tuo pasinaudoja ne vienas lietuvis. Vieni nesant alternatyvų išvyksta po gydytojų konsiliumo, kiti savarankiškai. ...