Gyvybes gelbstintys automatiniai išoriniai širdies defibriliatoriai Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje atsirado maždaug prieš pusantrų metų.

„Studentų yra, klausytojų ir bibliotekoje daug miestiečių, iš rajonų išvažiuoja, daug ekskursijų. Nemažas srautas žmonių per dieną – tai įsirengėme“, – pasakojo Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė.

Vadovybė džiaugiasi, kad kol kas prietaisai tik dulka – jų niekada neteko panaudoti.

„Žinome, ką reikėtų daryti, kokios būtų procedūros. Aišku, turiu baimę, kad nesusitvarkytume, bet tam yra apmokyti darbuotojai, kurie pastoviai atnaujina kompetencijas. Manau, susitvarkytume ir neiškiltų iššūkis“, – tikino R. Bilbokaitė.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje defibriliatorių skaičių reikėtų padvigubinti. Įpareigojus įstaigas defibriliatorių įsirengti, sieks tinklą išplėsti iki 2000 vienetų.

„Reikėtų, kad defibriliatorių būtų kiek įmanoma daugiau. Rekomenduojama, kad ten, kur yra labai dideli srautai – visos autobusų, geležinkelių stotys, sporto arenos, prekybos centrai – turėtų“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Tačiau kartą jau pasimokę iš klaidos, kai įrengė brangų prietaisą be apsaugos, kai kurios įmonės nesiryžta kartoti. Pavyzdžiui, Šiaulių autobusų stoties vadovė pasakojo, kad buvo defibriliatorius, bet jo nebėra, nes 3 tūkst. eurų kainuojantį prietaisą pavogė. Įmonė naują įsirengtų tik, jei atsirastų reikalavimas.

„Dėl to, kad nėra fizinės apsaugos 24 valandas per parą, o tai atsiliepia finansiškai. Reikėtų samdyti žmogų, kad saugotų, bet jeigu tai bus būtinybė – žmonėms pagelbėti visada stengsimės“, – teigė Šiaulių autobusų stoties direktorė Reda Urbelienė.

Tai gali nutikti bet kam, bet kada, bet kur: darbe, mieste, sporto šventėje, prekybos centre.

Sveikatos apsaugos ministerija sieks registruoti pataisas, kad defibriliatorius taptų privalomas tose vietose, kur per parą apsilanko per 3 tūkstančius žmonių. Tik taip bus galima išvengti staigių mirčių.

„Staigus širdies sustojimas yra viena dažniausių tokios netikėtos staigios mirties priežasčių. Tai gali nutikti bet kam, bet kada, bet kur: darbe, mieste, sporto šventėje, prekybos centre“, – aiškino kardiologas Tautvydas Platūkis.

Defibriliatorius turėtų būti lengvai pasiekiamas per kelias minutes. Tik šis prietaisas gali padėti išsaugoti gyvybę tol, kol atvyks medikai.

„Su kiekviena minute tikimybė išgyventi žmogui mažėja apie 10 procentų. Tarkime, kad ir specializuota pagalba gali atvažiuoti greitai – vis tiek gali būti per vėlu, kad būtų pacientui išgelbėta gyvybė“, – tvirtino T. Platūkis.

Ar žmonės nesupanikuos ir defibriliatorių panaudos, net jei jis bus šalia – kitas klausimas.

„Kaip pavyzdys – stresas, įtampa, paros metas, ar tai yra artimas, ar ne artimas žmogus. Iš tikrųjų prisideda begalė veiksnių, kurie gali turėti įtakos išorinio automatinio defibriliatoriaus naudojimui“, – kalbėjo Šiaulių technologijų mokymo centro mokytoja Vydmantė Gramataitė.

Nors jis ir sukurtas taip, kad panaudoti galėtų visi, net neturintys medicininio išsilavinimo. Beje, Lietuvoje esantys aparatai nurodymus duoda lietuviškai. Gaivinimo eiga aiškiai pavaizduota paveikslėliuose.

„Skatinu kiekvieną žmogų nebijoti ir išdrįsti paimti defibriliatorių kritinėje situacijoje ir jį įjungti, nes tas mygtuko paspaudimas tave gali padaryti herojumi“, – aiškino kardiologas.

Taip pat siūloma, kad defibriliatoriai būtų sujungti į bendrą sistemą su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

„Ne visi jie yra taip gerai suregistruoti, kaip norėtųsi. Kas svarbiausia mums, kad jie būtų sujungti į bendrą tinklą, kuris būtų kontroliuojamas Greitosios medicinos pagalbos“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė.

Anot medikų, svarbu apie defibriliatorius kalbėti kuo daugiau, rengti mokymus ir seminarus, kad žmonės mokėtų juos panaudoti.

Lietuvoje staigiai sustojus širdžiai kasmet miršta apie 3–4 tūkst. žmonių. Didžioji dalis tokių atvejų įvyksta liudininkų akivaizdoje.