- anglija.today inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai per trumpą laiką pasipila skundai dėl vieno ir to paties dalyko, galima numanyti, kad kažkas čia ne taip. Būtent taip ir atsitiko tarp Anglijos lietuvių – kelios tarpusavyje nesusijusios moterys tuo pačiu metu pradėjo skųstis Lietuvoje gerai žinomo plastikos chirurgo darbu ir neva sugadintu gyvenimu. Specialistas tokius skundus vadina koordinuota ataka prieš jį ir primena, kad emocijos neretai pratrūksta po to, kai korekcijos realybėje neatitinka vaizduotėje susikurto lūkesčio.
Prieš kelias savaites portalo ANGLIJA.today redakcija sulaukė laiško su pranešimu apie lietuvių planus kelti bylą už netinkamai atliktą darbą plastikos chirurgui Sauliui Vikšraičiui, moterys prašė pagalbos ieškant daugiau nusivylusiųjų.
Laiško autorė prisistatė ne tik savo, bet kelių žmonių vardu.
Tai galėjo būti tik vienas iš daugelio redakciją pasiekiančių skaitytojų laiškų, tačiau po kelių dienų atkeliavo dar vienas panašaus turinio pranešimas, jo siuntėja patvirtino, kad su pirmojo laiško autore nesusijusi, tačiau tikino žinanti, kad yra daugiau tokių moterų.
Dėl to tapo įdomu – kas atsitiko, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenančios lietuvės staiga sukilo prieš vieną ir tą patį chirurgą?
Nesislėpdama apie tai kalbėti sutiko tik viena moteris.
Chirurgui, į kurio pusę skrieja kaltinimai, taip pat žinoma ši nepasitenkinimo banga, jis pateikė savo versiją, kodėl staiga tapo taikiniu.
Bėdos po operacijos
Viena iš moterų, teigiančių, kad plastikos chirurgas nekokybiškai atliko savo darbą – Londone gyvenanti Eva Rotmonaitė.
Jai dar 2009 metais buvo pakoreguota nosies pertvara ir forma, už šią Kaune atliktą operaciją pacientė sumokėjo 8600 litų.
„Tais laikais Lietuvoje plastikos chirurgų buvo nedaug, pasirinkimas nedidelis. Patikėjau juo“, – savo pasirinkimą aiškino Anglijos lietuvė.
Kad kažkas ne taip, moteris ėmė įtarti po 3 mėnesių – per tiek laiko nuo operacijos dar nebuvo praėjęs patinimas, nosis įdubo, o galiausiai pasunkėjo kvėpavimas, ypač sportuojant.
„Kai dėl to kreipiausi į chirurgą, pakvietė atvykti į konsultaciją, nuvykus 8 mėn praėjus po operacijos suleido užpildu ir pasakė, bus gerai, o konsultacijos metu neatsakė į visus man kilusius klausimus. Kartą pasiūlė kreiptis į psichologą“, – patirtimi dalijosi moteris.
Evos teigimu, per tą laiką ji susirgo depresija ir tiesiog negalėjo žiūrėti į savo atvaizdą veidrodyje, jautėsi kalta dėl savo sprendimo, nedrįso kovoti už savo, kaip pacientės, teises.
Dėl to ji kurį laiką užsisklendė ir nuoskaudą kentė viena.
Tačiau 2012 metais moteris vėl ryžosi susisiekti su chirurgu ir pareikšti, jog jo darbo rezultatu yra nepatenkinta, o gydytojas jai pasiūlė įdėti silikoninį implantą, tačiau tiksliai nežinojo, kokio dydžio reikėtų, tai suglumino moterį ir ji ėmė dvejoti dėl pakartotinės operacijos.
„Sakė, kad tokia procedūra truktų apie 20 minučių, o man reikėtų už tai susimokėti. Tačiau vėliau šis pasiūlymas buvo atšauktas, nes chirurgas apsigalvojo ir elektroniniu paštu pranešė, jog reikėtų imti kremzlę iš šonkaulio“, – pasakojo E. Rotmonaitė.
Tada lietuvė atsakymo ieškojo vienoje Londono plastinės chirurgijos klinikoje. Ten išgirdo, kad jai nuo nosies pašalinta per daug kremzlės.
Operacija Londone jai būtų kainavusi apie 10 000 svarų sterlingų, todėl tokio pasirinkimo teko atsisakyti.
Tik 2018-aiaisis revizinė operacija jai buvo atlikta Irane. Lietuvė sako, kad rezultatu yra patenkinta.
„Beje, ši operacija truko 4 valandas. Kaune man žadėta tai padaryti per 20 minučių“, – pabrėžė skirtumą moteris.
Ko laukė?
Paklausta, kodėl tik dabar viešai prabilo apie dešimtmečio senumo įvykius, Eva Rotmonaitė atsakė, kad pastaruoju metu pastebėjo daugiau moterų, kurios nukentėjo nuo nekokybiškų plastinės chirurgijos paslaugų ir net nuo to paties gydytojo.
„Manau, kad apie tai reikia kalbėti, nes atrodo, jog ši tema – stigma. Reikia padėti moterims, patekusioms į tokią situaciją. Viešuose pasisakymuose matau tai, ką iškenčiau pati – jos jaučia kaltę ir gėdą, suserga depresija, prireikia psichologų ar net rimtesnės medikų pagalbos. Yra nusiskundimų dėl krūtinės, pilvo, akių vokų, nosies operacijų“, – vardijo lietuvė.
Manau, kad apie tai reikia kalbėti, nes atrodo, jog ši tema – stigma.
Anot moters, dalijimasis informacija yra itin svarbus norint išvengti panašių atsitikimų, tačiau visi iki šiol jos parašyti vieši atsiliepimai ištrinami iš socialinių tinklų, specializuotų medicinos interneto puslapių ištrinami, ji pati apšaukiama šmeižike, konkurentų pasamdyta melage, sulaukia grasinimų teismais.
„Tačiau reikia pralaužti ledus ir kalbėti apie tai. Nukentėjusias moteris bandoma priversti jaustis taip, kad joms būtų gėda, kad tai atrodytų kaip jų kaltė. Taip nėra. Reikia galiausiai perlipti šį barjerą“, – kalbėjo E. Rotmonaitė.
Ji su keliomis bendramintėmis šiuo metu vienijasi specialioje „Facebook“ grupėje „Plastinių operacijų klaidos“ ir prašo atsiliepti daugiau nukentėjusiųjų.
„Svarbiausias tikslas – informacija ir palaikymas. Nes kartais atrodo, kad šioje srityje per 10 metų niekas nepasikeitė“, – sakė Londono lietuvė.
Chirurgo vertinimas
ANGLIJA.today susisiekė ir su chirurgu Sauliumi Vikšraičiu, jis atsakė į užduotus klausimus.
– Kaip jūs vertinate situaciją, kai vienu metu plūsteli skirtingų pacientų skundai dėl jūsų galimai nekokybiško darbo?
– Klinikai yra žinoma apie socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtą grupę, kur daugiausia dalinamasi neigiamo pobūdžio įrašais apie Lietuvos plastikos chirurgus ir jų darbus. Mano žiniomis, neigiamą nuomonę ir įžeidžiančius įrašus apie mane grupėje yra išplatinusios pacientės, kurioms operacijos klinikoje atliktos prieš daugelį metų, pavyzdžiui, daugiau nei dešimtmetį, nors klinika niekada nebuvo ir nėra gavusi jokių pretenzijų dėl tų operacijų.
Daug šios grupės narių profilių yra netikri. Tokia situacija atrodo keistai, tačiau suprantame, jog socialinis tinklas „Facebook“ yra erdvė, kurioje gali būti skleidžiama tiek apgaulinga, tiek asmenis šmeižianti informacija. Todėl mes tiek savo esamus, tiek ir būsimus pacientus skatiname situaciją vertinti ramiai ir šaltu protu.
– Ar pastaruoju metu į jus dėl priekaištų tiesiogiai kreipėsi bent kelios pacientės?
– Ne, klinika nėra gavusi grupėje besireiškiančių pacienčių pretenzijų. Tik stebime išpuolius elektroninėje erdvėje siekiant formuoti neigiamą nuomonę apie mūsų kliniką. Stebime kibernetines atakas vykdomas bangomis, kurias lydi organizuoti sinchroniniai veiksmai bei kryptinga šmeižto informacijos banga. Manoma, jog karantinas paaštrino verslo vienetų konkurenciją.
– Gal galėtumėte paaiškinti, kaip įprastai elgiamasi tokiais atvejais, kai pacientai lieka nepatenkinti jūsų (ar kito chirurgo) darbu?
– Pacientai kartais nėra patenkinti estetinės operacijos rezultatais, nes ko pacientas tikisi „teoriškai“, jo paties gali netenkinti, pamačius šio lūkesčio praktinį įgyvendinimą jo kūne.
Tokiais atvejais pacientai netgi keletą kartų kreipiasi į tą patį, o kartais – ir kitą – plastikos chirurgą, siekiant gauti įsivaizduojamą, subjektyviai susikurtą rezultatą.
Mūsų klinikos tikslas yra maksimaliai pasiekti kiekvieno paciento norimą rezultatą ir, kad pacientai po bet kokių plastinių operacijų, kuriomis siekiama tik estetinio rezultato, būtų visapusiškai patenkinti. Todėl tais atvejais, kai pacientų lūkesčiai nepasiekiami po pirmos operacijos, situaciją sprendžiame individualiai, dažnu atveju yra siūlomos korekcinės operacijos ar procedūros.
Pirminis šaltinis: https://www.anglija.today/gyvenimo-istorijos/vienijasi-plastikos-chirurgu-darbu-nepatenkintos-lietuves?fbclid=IwAR2cd7Mfe4AthmJvdjYxPe7dCgFhTRiM-hCw2_UIOQMHv-r1d6e31I4mPfE
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Ar žinote, kad 10 tūkst. žingsnių per dieną jau nebepakanka?4
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje itin dažnos. Priešais Vyriausybės langus vakar duris trumpam atvėrė Kardiologijos informacinis centras, kuriame žmonės konsultuoti apie širdies nepakankamumą. Vietoje buvo galima atlikti ir t...
-
Ministerija pakartotinai imasi Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo paieškų
Nė vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalingų balų skaičiaus pirmajame konkurse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antrą kartą bando rasti naują Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovą. ...
-
Kodėl Lietuvoje plinta legioneliozė?3
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pripažino, kad legioneliozės atvejų daugėja. Per dešimt metų šalyje užfiksuoti 188 šios ligos atvejai, o daugiau nei trečdalis jų užfiksuoti vos per vienus metus – pernai. Vien &sca...
-
Kai technologijos pasitarnauja: dirbtinis intelektas atkūrė balsą
Naudojant dirbtinio intelekto balso klonavimo technologiją labai lengva apsimesti kitais asmenimis, todėl vis dažniau baiminamasi, kad tai gali tapti pagrindiniu sukčių įrankiu. Vis dėlto technologija gali ir pasitarnauti. Štai amerikiečių medi...
-
A. Dulkys lankysis Molėtų gydymo įstaigose, susitiks su vietos vadovais7
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį su darbo vizitu lankysis Molėtuose. ...
-
Vaiko dienai skirta akcija „Paskambink man šiandien“ – emocinei vėžiu sergančių vaikų paramai
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ pirmą kartą organizuoja jautrią Vaiko dienos progai skirtą akciją „Paskambink man šiandien“, kurios metu gegužės 17 d. nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio visi kviečiami paskambinti...
-
Vilniuje užfiksuota padidėjusi oro tarša
Ketvirtadienį sostinės Žirmūnų rajone užfiksuota padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija. ...
-
A. Dulkys: visos šalys turi vakcinų utilizavimo problemą8
Visos valstybės turi perteklinių COVID-19 skiepų utilizavimo problemą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, komentuodamas generalinės prokurorės pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įsigyto didelio vakcinų kiekio ir jų išpylimo. ...
-
Pagalba sau nuo įtampos ir nuovargio: tam nereiks profesionalo pagalbos
Savimasažas – tai didžiulė pagalba sau. Kartas tikrai nereikia profesionalo pagalbos, jei jaučiate įtampą pečiuose ir kakle, nes tai gali pasidaryti kiekvienas žmogus sau namuose. ...