- Ieva Šernienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvą užklojus vėsių orų skraistei, grįžta ir gripo bei peršalimo ligų sezonas. Koronavirusas apie save taip pat primena kiekvieną dieną. Apie tai, kodėl būtina skiepytis ir nuo gripo, ir nuo koronaviruso – pokalbis su profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.
„Praėjusį sezoną gripas labai mažai cirkuliavo dėl dviejų priežasčių: viena – užgožė agresyvesnis kovidas, virusą išstūmė, antras dalykas – žmonės labiau saugojosi. Mažiau bendravo tarpusavyje, buvo karantine, dėvėjo kaukes, plovė rankas, dezinfekavo paviršius ir t. t. Bet gripo virusas gamtoje niekur nedingo ir nedings, nes jis cirkuliuoja ir tarp žmonių, ir tarp gyvūnų. Reiškia, jis neabejotinai vėl ateis ir sugrįš. Kitas klausimas – kada smogs visa jėga? Greičiausiai, kad šį sezoną mes turėsime kažką tarpinio tarp to, kas buvo praėjusį sezoną – kai (gripo, – aut. past.) beveik visai nebuvo, ir tarp to, kas buvo priešpandeminį sezoną. Bet kada turėsime didelį gripo pakilimą, o, be abejo, tai bus, kol kas labai tiksliai įvardyti sunku“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Gripo virusas gamtoje niekur nedingo ir nedings, nes jis cirkuliuoja ir tarp žmonių, ir tarp gyvūnų. Reiškia, jis neabejotinai vėl ateis ir sugrįš. Kitas klausimas – kada smogs visa jėga?
Pasak specialisto, kiekvienais metais dalis žmonių nuo gripo pasiskiepija, dalis perserga – dauguma lengvai, deja, kai kurie serga sunkiai.
„Viena kita dešimtis žmonių neišgyvena. Nors gripo neišgyvena daugiau žmonių nei registruojama, nes širdies, plaučių ir kitų ligų komplikacijos dažnai būna sąlygojamos gripo. Ir tai nepapuola į liūdnąją gripo statistiką. Bet pastoviai žmonės imunizuojasi. Praėjusį sezoną buvo labai mažai sirgusių gripu. Reiškia, būsterine, sustiprinančiąja doze kurie pasiskiepijo, tai ją gavo, o kurie nesiskiepijo ir kurie nebuvo susidūrę su gripo virusu ir nesirgo, jie savo imuniteto gal nepažadino, nereimunizavo. Tada tikėtina, kad jeigu žmonės nesiskiepys, tai paprasčiausiai susidūręs su gripo virusu gali sirgti sunkiau. Štai kodėl šiais metais taip svarbu pasiskiepyti – ir nuo kovido, kas dar to nepadarė ir kam reikia revakcinuotis, ir nuo gripo. Dabar jau, berods, galima tai padaryti vieno vizito metu“, – teigė pašnekovas.
Freepik.com nuotr.
Kaip savaitės pradžioje pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, šalies medikai rekomenduoja nepamiršti pasiskiepyti ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo šaltuoju metų sezonu plintančio gripo bei pneumokokinės infekcijos. Remiantis naujausiomis Lietuvos infektologų draugijos LID rekomendacijomis, nuo šiol tai padaryti bus daug patogiau – vieno vizito metu bus galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19, ir nuo gripo, ir nuo pneumokokinės infekcijos. Skiepijama į skirtingas kūno vietas.
Kodėl būtina skiepytis sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze?
Antradienį, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada šią savaitę pasirašyti sprendimą dėl visuotinės revakcinacijos nuo COVID-19. Paklaustas, ar tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nuspręs skiepytis sustiprinančiąja doze, S. Čaplinskas teigė, kad čia itin svarbi tikslinga ir teisinga komunikacija.
„Labai svarbu žmonėms atsakyti į kylančius klausimus. Natūralu, kad nuomonę kiekvienas žmogus susiformuoja ir susidaro pagal savo informacinį lauką, pagal savo bazinį išsilavinimą. Žmogui, kuris neturi tam tikrų įgūdžių, žinių, nėra taip paprasta atskirti, kur yra tikros naujienos, o kur yra melagienos, kur yra emocijos, o kur yra mokslas. Su koronavirusais žmonės susidūrė jau seniai. Seniai žino, kur yra jų silpna vieta, Achilo kulnas, smaigalio baltymas ir praktiškai vakcinos jau buvo sukurtos. Pasisekė, kad buvo galima gana greitai kurti vakcinas ir kitus dalykus kovai su šita liga. Iš kitos pusės, buvo iškart aišku, kad imunitetas prieš koronavirusus susiformuoja, bet išblėsta. Kaip kitiems sunkiems koronavirusams imunitetas neišsilaikydavo daugiau nei dvejus metus, tai šitai ligai buvo aišku, kad imunitetas su laiku išblės. Tik buvo neaišku – kada“, – situaciją komentavo profesorius.
Žmogui, kuris neturi tam tikrų įgūdžių, žinių, nėra taip paprasta atskirti, kur yra tikros naujienos, o kur yra melagienos, kur yra emocijos, o kur yra mokslas.
Pasak S. Čaplinsko, revakcinuotis nuo COVID-19 reikia ne vėliau nei po šešių mėnesių. „Dabar jau aišku, kad daugiau nei aštuonis mėnesius turbūt mažai pas ką imunitetas išlieka. Ir nuo pat pradžių buvo aišku, kad revakcinacija bus reikalinga. Tik nebuvo aišku – kada ir kaip dažnai. Šiai dienai nekyla abejonių, kad pas daugumą žmonių po pusės metų vakcinos neužteks, jeigu bus susiduriama su infekcine viruso doze. Reiškia, reikia revakcinuotis ne vėliau kaip po šešių mėnesių, bet daliai žmonių imunitetas gali nesusiformuoti, susiformuoti ne toks stiprus arba išblėsti anksčiau nei po šešių mėnesių. Ir tai nėra nieko naujo ir nieko stebėtino. Dėl to tam tikrai grupei žmonių – sergantiems onkologinėmis ligomis, senjorams, vartojantiems imunosupresinius vaistus ir t. t., tikslinga anksčiau pradėti anksčiau atlikinėti kiekybinius antikūnų tyrimus prieš SARS-COV-2 virusą, kad nebūtų pavėluota su jų revakcinacija. Nes jau puikiai dabar matome ir Lietuvoje, o iš kitų šalių pavyzdžių buvo aišku daug anksčiau, kad ir persirgę, ir pasiskiepiję žmonės gali susirgti pakartotinai. Kad šito būtų išvengta, nelaukiant oficialių Europos agentūrų, Pasaulio sveikatos organizacijos ir t. t. rekomendacijų imtis mokslu pagrįstų sprendimų ir atsakomybių mums patiems“, – tvirtino pašnekovas.
Freepik.com nuotr.
Pasak S. Čaplinsko, revakcinacijos neskubama aktyviai siūlyti turtingoms šalims, nes dar yra valstybių, kuriose nemažai žmonių nėra gavę pirmojo skiepo. „Afrikoje tik 3 proc. žmonių yra paskiepyta. Bet čia jau yra ne medicininis, o politinis ir etinis aspektas. Medikams iškart aišku: revakcinuoti, kai nusilpsta imunitetas reikia. Priešingu atveju tu revakcinuosiesi natūraliu būdu. O tai gali baigtis labai sunkia liga arba net gali neišgyventi. Toks yra šito viruso plitimo dėsningumas“, – pokalbį baigė profesorius.
Medikams iškart aišku: revakcinuoti, kai nusilpsta imunitetas reikia. Priešingu atveju tu revakcinuosiesi natūraliu būdu.
Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba pirmadienį pritarė rekomendacijai Lietuvoje taikyti revakcinaciją nuo COVID-19 visiems pilnamečiams gyventojams.
Stiprinamąją dozę rekomenduojama skirti praėjus šešiems mėnesiams po skiepijimo pagal visą vakcinacijos schemą. Revakcinuoti siūloma mRNR vakcinomis – „Pfizer-BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinos. Be to, dėl „Modernos“ tolesnio naudojimo ekspertai kol kas nusprendė palaukti daugiau duomenų, pasirodžius pranešimų, kad kai kurios šalys nutraukė šios vakcinos skyrimą berniukams ir jauniems vyrams.
Ekspertai taip pat siūlo revakcinacijai naudoti „Jansen“ vakciną tiems, kurie ne anksčiau kaip prieš pusmetį yra pasiskiepyję šio gamintojo preparatu.
Šiuo metu sustiprinančioji dozė skiriama tik pagal prioritetines grupes metų pradžioje paskiepytiems gyventojams. Pavyzdžiui, vyresniems nei 75 metų senjorams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penktadienį – nemokami melanomos tyrimai didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Penktadienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose bus galima nemokamai atlikti profilaktinę apgamų ir odos darinių patikrą. Kaip skelbia renginio organizatoriai, tradicija tapusios akcijos tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją. ...
-
Kviečia pasitikrinti širdį, bet laukti gali tekti daugiau nei pusmetį: trūksta kardiologų?
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Nors sąmoningumo rūpintis sveikata mūsų visuomenėje dar tikrai trūksta, medikai džiaugiasi, kad atnaujinus širdies ligų prevencinę programą norinčiųjų ...
-
„Sodra“: nuo birželio 60 tūkst. savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų
„Sodros“ duomenimis vis dar yra 60 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios...
-
Kilometrinės eilės nemokamam vizitui pas odontologus nusidriekia dėl melagių?9
Vienai šiaulietei apkarto registracijos pas odontologą laukimas. Esą laisvų vietų nėra kelis mėnesius į priekį. Moteris piktinasi, kad dėl burnoje jaučiamo diskomforto gali tekti kreiptis privačiai, tačiau turėdami sveikatos draudimą mok...
-
Ar nuotolinės konsultacijos su gydytojais pakeis realius vizitus?
Jau nieko nebestebina, jog gydytojus galime pasiekti visur, kur veikia interneto ryšys. Štai Lietuvoje naudojimasis nuotolinėmis medicinos paslaugomis netgi viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Gydytojai taip pat pastebi, jog atsiradus &sc...
-
Perspėja apie naujų kraujasiurbių vabzdžių atsiradimą: perneša įvairių ligų sukėlėjus5
Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai plinta įvairių rūšių kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie perneša ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis, teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas. Anot jo, ka...
-
Pacientų pavėžėjimą iš savivaldybių nuo liepos perima Greitosios pagalbos tarnyba2
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų nuo liepos perima Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. ...
-
Derybos dėl būsimų pandemijų užkardymo baigėsi be susitarimo10
Pasaulinio susitarimo dėl kovos su tokiomis pandemijomis kaip COVID-19 teks palaukti: po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų šalys kol kas nesugebėjo parengti plano, kaip pasaulis galėtų reaguoti į kitą pandemiją. ...
-
Naujuoju Santaros klinikų vadovu išrinktas T. Jovaiša3
Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad naujuoju Santaros klinikos vadovu išrinktas trejus metus kitas vadovaujamas pareigas ligoninėje ėjęs Tomas Jovaiša. Pareigas jis pradės birželio 11 d. ...
-
Naujovės, kurios padeda sutaupyti gydytojų ir pacientų laiko8
Ligonių kasos primena, kad prasiplėtė siuntimus išduodančių medikų ir kitų specialistų ratas. Taip pat daugėja išimčių, kai siuntimo specialisto konsultacijai nebereikia. Apie naujoves LNK papasakojo Rimantė Venclovienė, Valstybinės...