- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo praėjusių metų pabaigos lėtine limfocitine leukemija sergantys suaugę pacientai yra gydomi dar efektyvesne imunochemoterapija nei buvo gydomi iki šiol.
Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, biologinės terapijos vaisto obinutuzumabo ir chemoterapijos vaisto chlorambucilio deriniu gydomi tie pacientai, kurie anksčiau dar nebuvo gydyti ir kurie serga gretutinėmis ligomis, dėl kurių jiems negali būti skiriama agresyvi standartinė terapija.
Lėtinė limfocitinė leukemija yra dažniausias suaugusių žmonių leukemijos tipas, kuris sudaro maždaug 25-30 procentų visų leukemijų. Ši liga laikoma mažai agresyvia – tai reiškia, kad ji progresuoja lėtai. Dažniausiai lėtine limfocitine leukemija serga vyresni žmonės – vidutinis amžius ligos nustatymo metu siekia 65-70 metų.
Nemažai daliai pacientų, kuriems liga pasireiškia tik kraujo kūnelių skaičiaus pokyčiais ir be jokių klinikinių simptomų, gydymas neskiriamas, tačiau pacientai aktyviai stebimi. Pacientams, kuriems liga progresuoja, skiriamas gydymas imunochemoterapija.
Lėtinė limfocitinė leukemija yra neišgydoma kraujo liga, todėl pagrindinis gydytojų tikslas – pasiekti kuo ilgesnę ir gilesnę ligos remisiją. Gydymas efektyvesne imunochemoterapija – obinutuzumabo ir chlorambucilio deriniu – dvigubai sumažina ligos progresavimo riziką, lyginant su iki šiol taikytu gydymu kitu biologinio ir chemoterapinio vaistų deriniu. Naujausios terapijos rezultatas – daugiau nei ketveri metai be ligos požymių ir antileukeminio gydymo, o tai didelis pasiekimas siekiant užtikrinti ligos kontrolę ir atitolinti jos progresavimą.
Gydymą efektyvesne imunochemoterapija pradėti ir tęsti gali tik gydytojas hematologas, turintis gydymo obinutuzumabu patirties. Gydymas skiriamas trijuose pagrindiniuose hematologinius susirgimus gydančiuose centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos, transfuziologijos centre, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos-hematologijos klinikoje bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės Onkohematologijos skyriuje.
Tiksliai nežinoma, kodėl susergama lėtine limfocitine leukemija. Tiriami keli veiksniai, kurie gali sukelti piktybinius susirgimus – genetiniai faktoriai, pakitusi imuninė sistema ir virusai. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų lėtinės limfocitinės leukemijos atvejų. Šiuo metu šalyje yra apie 1300 sergančiųjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Augalinė mityba – ne tik daržovių valgymas: nuo ko pradėti?
Sužaliavo gamta, todėl vis dažniau galima į mitybą įtraukti šviežių daržovių. Augalinę mitybą renkasi ir sportininkai, o jeigu galvojate, kad reikės valgyti vien tik daržoves – klystate. Valgysite sočiai, o vartojamas maitas ne tik ...
-
Korupcija medicinoje: verslininkas galimai papirko ligoninių darbuotojus
Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl keturių ligoninių darbuotojų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir vienos iš šių įmonių, kaip manoma, padarytų korupcinio pobūdžio...
-
Kaišiadoryse duris atveria slaugos ir socialinės globos namai1
Kaišiadoryse atidaromas specializuotas Strėvininkų globos namų padalinys. Jame apsigyvens 40 suaugusių ar senyvo amžiaus asmenų su sunkia negalia, negalinčių savimi pasirūpinti savarankiškai. ...
-
Gyvensenos medicinos specialistės: geriausia investicija į sveikatą – judėjimas5
Kauno miesto poliklinikoje pacientus konsultuoja gyvensenos medicinos specialistės. Jos pataria, kaip pradėti gyventi sveikiau, numesti svorio, sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kalbintos specialistės ...
-
Autizmo mėnuo paminėtas visoje Lietuvoje
Balandis – visame pasaulyje žinomas kaip autizmo supratimo, priėmimo mėnuo. Minint autizmo supratimo mėnesį, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ išplatinus kvietimą atvaizduoti begalybės – autizmo simbolio &ndash...
-
Sveikatos apsaugos ministerija apdovanos nusipelniusius Lietuvos medikus7
Minėdama Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį apdovanos nusipelniusius Lietuvos medikus. ...
-
NVSC: toliau mažėjant gripo atvejų, bendras sergamumas Kazlų Rūdoje viršijo epideminį lygį
Šalyje fiksuojant mažiau sergančiųjų gripu, bendras sergamumas gripo, COVID-19 ir peršalimo ligomis epideminį lygį peržengė Kazlų Rūdos savivaldybėje, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Klaipėdoje atlikta pirmoji bronchų praeinamumą atkurianti procedūra3
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmą kartą uostamiestyje atlikta moderni bronchų praeinamumą atkurianti procedūra – rekanalizacija. Vyresnio amžiaus pacientui ji padėjo atsikratyti varginančio kosulio ir vis pasikartojančio plaučių u...
-
Kompensuojamų vaistų sistemos krachas: pacientai miršta nesulaukę gydymo75
Per 180 dienų Sveikatos apsaugos ministerijos komisija turėtų patvirtinti kompensuojamos vaistus, bet tai nėra daroma. Valstybės kontrolės auditas paskelbė skandalingas išvadas – esą net 92 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluo...
-
Regiono ligoninių realybė: vieni didžiausių atlyginimų, tačiau medikų trūksta1
Vasarą į pensiją išeina trys Joniškio ligoninės vidaus ligų gydytojai. Situacija sudėtinga, mat į mažą regiono ligoninę medikų sunku privilioti net su šalyje siūlomais vienais didžiausių atlyginimų. Dėl gydytojų stygiaus l...