Onkologinių organizacijų atstovai laukia valstybės pagalbos, prašo didesnių kompensacijų. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad vaistų problemą išspręsti ne taip paprasta.

Sauliaus žmona ketvirtos stadijos krūties vėžio diagnozę išgirdo prieš septynerius metus. Tuomet žemė slydo iš po kojų, tačiau šiandien situacija gerėja.

„Ji yra gera todėl, kad tam tikru metu, prieš septynerius metus beveik, jai buvo skirti nauji vaistai ir matome, koks yra iš tikrųjų rezultatas“, – sakė pacientės vyras Saulius Bartkevičius.

Tiesa, šiuo metu inovatyvūs vaistai agresyviomis vėžio formomis sergantiems beveik nepasiekiami. Lietuvoje naujos, efektyvesnės vaistų rūšys vis dar nekompensuojamos.

„Praktiškai kelių nėra. Tai yra arba asmeninės lėšos, arba kažkokie fondai, bet, aišku, jie sugeba padėti tiktai vienam kitam pacientui. O jų yra, tarkim, tokioje situacijoje, kaip mano žmona, 100 per metus“, – tikino S. Bartkevičius.

Praktiškai kelių nėra.

O ir vaistų suma įkandama tikrai ne kiekvienam.

„Jie kas mėnesį turi, taip vidutiniškai, apie 10 tūkst. mokėti iš savo kišenės. Kai kurie žmonės, kurie nesikreipia į mus, parduoda namą, parduoda karvę, dar kažką parduoda. Bet yra žmonių, kurie neturi, ką parduoti“, – sakė Vėžio gydymo paramos fondo vadovė Aurelija Juškevičienė.

Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad naujausiems vaistams kompensuoti trūksta pinigų. Esą lietuvių mokamo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio neužtenka.

„Lietuviai moka mažiau negu vidutinis europietis. Atitinkamai perpus mažiau, vadinasi, ir vaistams tenka šiek tiek mažiau“, – aiškino sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Onkologai tikina, kad neretai gydant sunkios formos krūties vėžį medikų rankos būna surištos. Mat net ir žinodami tinkamus preparatus, jų paskirti negali.

„Jeigu tu matai, kad tu galėtum kažkuriai moteriai skirti, tačiau neįeina pagal tą programą kažkokie duomenys. Tai tu turi sakyti, kad negalime su naujausiais šiuolaikiniais preparatais padėti“, – teigė Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas.

„Jeigu ateina pacientė su krūties vėžio diagnoze, deja, žinau, kad aš turiu labai mažai galimybių pasiūlyti. Aš siūlau ne pagal europines rekomendacijas, ne pagal ESMO rekomendacijas, o pagal esamas gydymo galimybes“, – tikino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Paramos fondai sako, kad tokia situacija Lietuvoje tęsiasi jau ne vienerius metus, tačiau reikšmingų pokyčių nesulaukiama.

„Ji prilygsta maždaug tokiai situacijai, kai tu eini gatve, matai, kad žmogus neteko sąmonės, nugriuvo, tu pasižiūri ir praeini. Nors galbūt tu esi gydytojas, galbūt tu moki suteikti pirmą pagalbą, bet tu tiesiog praeini“, – sakė A. Juškevičienė.

Ji prilygsta maždaug tokiai situacijai, kai tu eini gatve, matai, kad žmogus neteko sąmonės, nugriuvo, tu pasižiūri ir praeini. Nors galbūt tu esi gydytojas, galbūt tu moki suteikti pirmą pagalbą, bet tu tiesiog praeini.

Dalis inovatyvių vaistų nekompensuojami, nes jų pagrįstumo vis dar nepatvirtino SAM suburta komisija. Tačiau, pasak ministerijos, matomas teigiamas pokytis.

„Galima pasidžiaugti, kad procesas yra įsivažiavęs. Jeigu pasižiūrėtume į vaistų vertinimą, tai prieš 3 metus buvo tik 8 vaistai kompensavimui įvertinti, užpernai mes turime 25, o pernai mes turime jau 65“, – teigė T. Bagdonas.

Paramos organizacijos nerimauja, kad pokyčiai vyksta per lėtai, o onkologiniams pacientams svarbi kiekviena minutė.

„Valdininkai atrašinėja. Metai iš metų, kad dar mes vertinome tą, dar nepakanka duomenų ir tai išeina toks pasiteisinimas, kodėl tas vaistas neatsiranda prieinamas pacientui“, – aiškino A. Juškevičienė.

„Sulaukiame užklausų, gal galiu nusipirkti 3–4 mėnesiams, gal jau tuoj bus. Tačiau to atsakymo nėra“, – sakė N. Čiakienė.

Medikai sako, kad individualiai įvertinus kiekvieno paciento atvejį, finansinė našta valstybei nebūtų tokia didelė. Mat naujų vaistų prireiktų mažiau nei pusei sergančiųjų.

„Tie skaičiai nėra astronominiai. Todėl tiems pacientams, kuriems tas vaistas tikrai reikalingas, tiesiog turi būti kažkokia ta vadinamoji prieinamumo rutina“, – įsitikinęs A. Česas.

SAM pripažįsta, kad problemų sprendimas užtruks.

„Diskusija turi būti apie sveikatos apsaugos finansavimo didinimą bendrai. Kol kas yra vengiama šitų diskusijų, bet tikimės, kad rinkimai yra puiki proga apie tai pakalbėti“, – sakė T. Bagdonas.

Kasmet krūties vėžiu Lietuvoje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga.