Prieš dešimtmetį širdies ligos pakirsdavo jaunus ir vidutinio amžiaus vyrus, o per pastaruosius metus išemine širdies liga, arterine hipertenzija, ritmo sutrikimais serga vis jaunesnės moterys. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriuje kasmet gydoma apie 2 tūkst. pacientų, sergančių krūtinės angina, širdies nepakankamumu, ritmo sutrikimais ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kaip atpažinti klastingą ligą?

Gydytojai pastebi, kad, ilgėjant gyvenimo trukmei, širdies ligos, pavyzdžiui, krūtinės angina, neseniai pradėta vadinti tyliuoju moterų žudiku, kartais pasireiškia netipiniais, šiai ligai būdingais simptomais, kuriuos galima supainioti su kita liga. Pajutus skausmą krūtinėje, tempimo, spaudimo jausmą už krūtinkaulio fizinio krūvio metu, nedelsiant būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Pagal skausmo stiprumo skalę gydytojas nustatys, ar tai nėra susiję su beprasidedančia išemine širdies liga.

Pacientus, turinčius nusiskundimų dėl širdies veiklos, konsultuoja, skiria tyrimus ir atitinkamą gydymą Kauno klinikinės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje dirbantys du trys kardiologai.
"Norint patekti pas antrinio lygio specialistus, dirbančius Kauno klinikinės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje, nebereikia laukti eilėje keletą savaičių, nes eilės tiesiog nėra", – patikino Kardiologijos skyriaus vedėja dr. Laima Jankauskienė. Tereikia siuntimo iš jūsų šeimos gydytojo ir, praėjus vos kelioms dienoms nuo užsiregistravimo, jums bus paskirtas vizitas pas specialistą.

Pasak L.Jankauskienės, kardiologijos srityje pasiekta didžiulė pažanga gydant miokardo infarktą.

"Mes taikome tuos pačius gydymo metodus kaip ir kitose Europos šalyse, todėl rezultatai, ypač didesniuose miestuose, pastebimai gerėja, mirties atvejų vis mažiau", – aiškino Kardiologijos skyriaus vedėja L.Jankauskienė.

Daugeliu atvejų, kraujagyslę atveriant ir ją išvalant, išsaugomas širdies raumuo, o po gydymo pacientas išlieka darbingas. Tokiam intervenciniam gydymui svarbi kiekviena minutė, todėl ligoniai, patyrę miokardo infarktą, reanimobiliu pervežami į LSMU Kardiologijos kliniką, kur jiems gali būti atliekamos ir kitos itin sudėtingos intervencinės procedūros – širdies kraujagyslių angioplastika ir kraujagyslių šuntavimas.

"Pas mus į Kardiologijos skyrių buvo atvežtas pacientas, kuriam buvo plyšusi stambiausia organizmo kraujagyslė – aorta. Džiaugiamės, kad mūsų gydytojų ir kolegų iš LSMU bendromis pastangomis pavyko žmogui išgelbėti gyvybę", – pasakojo gydytoja L.Jankauskienė, apibūdindama dviejų ligoninių gražius bendradarbiavimo rezultatus.

Klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriuje gydomi vyresnio amžiaus ligoniai, kuriems intervencinio gydymo taikyti negalima dėl kitų ligų, persirgusieji miokardo infarktu toliau stiprėja reabilitacijoje. Kardiologijos skyriuje gydomų pacientų amžiaus vidurkis – apie 80 metų.

Yra nemažai pacientų, kuriems atkuriami širdies ritmo sutrikimai. Dažną, neritmišką širdies plakimą gali sukelti įgimta patologija, skydliaukės ligos, arterinė hipertenzija ir  išeminė širdies liga. Gydytojos teigimu, ritmo sutrikimai kamuoja vyresnio amžiaus žmones.

Žmogaus sveikata – jo paties rankose

Gydytojos L.Jankauskienės pastebėjimu, žmonės per daugelį metų tapo sąmoningesni, pradėjo labiau domėtis savo sveikata, skaityti literatūrą. Džiugu, kad sveikatos būklės sekimas jau tampa įpročiu. Ir pacientas laiku kreipęsis į gydytoją gali padėti specialistui užbėgti už akių grėsmingos ligos vystymuisi. Juk širdies nepakankamumą lemia ir kiti rizikos faktoriai: laiku negydyta arba nenustatyta arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, cholesterolio apykaitos sutrikimai, netinkama mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, stresas.

Pasak gydytojų, žmogaus fizinė sveikata daug priklauso ir nuo jo paties požiūrio į gyvenimą. Rekomenduojama, ypač dirbantiesiems sėdimą darbą, kasdien nors porą kilometrų nueiti pėsčiomis. Taip pat išmokti sau pasakyti "ne" greitojo maisto užkandžiams. Vartoti daugiau daržovių, kuo mažiau riebalų. Reguliariai tikrintis lipidų kiekį kraujyje. Į padidėjusį kraujospūdį (arterinę hipertenziją) negalima ranka numoti. Šeimos gydytojo darbas surasti priežastį, keliančią kraujospūdį, ir ją pašalinti. Šiuolaikinių technologijų laikais kiekvienoje šeimoje nepakeičiamu sveikatos indikatoriumi turėtų tapti kraujospūdžio matavimo aparatas.

"Statistikos duomenimis, trečdalis žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, trečdalis žino, bet dar jaučiasi gerai ir jo koreguoti nesiima, trečdalis – gydosi ir pasiekia, kad jų arterinį kraujospūdis būtų mažesnis nei 140/90 mmHg", – teigė kardiologė L.Jankauskienė.

Stipri rezidentūros bazė

Kauno klinikinės ligoninės Kardiologijos skyrius nuolat dalyvauja įvairiuose Europos Sąjungos projektuose širdies ir kraujagyslių ligų sergamumui mažinti. Neseniai šio projekto lėšomis buvo įsigytas modernus veloergometras, bus atnaujinta Holterio sistemų aparatūra.

Kauno klinikinėje ligoninėje sudaromos geros salygos ne tik pacientams gydytis, bet ir atlikti praktiką būsimiems gydytojams. Kardiologijos skyrius – gera mokymosi bazė, kurioje kardiologijos rezidentūrą atlieka penki šeši būsimi kardiologai.

"Vis dėlto gaila, kad čia baigę rezidentūrą jie išvyksta dirbti į rajonų ligonines, todėl šios srities specialistų didmiesčiuose jau ima trūkti", – pastebėjo Kardiologijos skyriaus vedėja L.Jankauskienė.

Be to, jauni specialistai dažnai neatsispiria užsienio šalių viliojantiems pasiūlymams rezidentūros praktiką atlikti užsienio klinikose. Pastebima tendencija, kad atlikę praktiką užsienyje šie medikai dažnai ten įsidarbina.