Pabandykime save įsivaizduoti bejėgį, priklausomą nuo kitų. Sunku? Tačiau daug sunkiau tiems, kuriems trūksta dėmesio ir pagalbos. Apie slaugos problemas ir jų sprendimo būdus – pokalbis su sveikatos apsaugos viceministre Nora Ribokiene.

– Kaip jūs vertinate slaugos ligoninių darbą? Ar žinote slaugomų žmonių problemas?

– Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu už pirminės sveikatos priežiūros ir stacionarias slaugos bei palaikomojo gydymo paslaugas savo teritorijoje yra atsakingos savivaldybės. Medicininę slaugą ir palaikomąjį gydymą ligoninėse finansuoja ligonių kasos. Lėšos visoms savivaldybėms apskaičiuojamos vienodu principu: pagal statistinį savivaldybės gyventojų skaičių ir gyventojų, vyresnių nei 65 metų, skaičių. Tačiau žinome, kad lėšų trūksta, todėl paslaugos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse nėra pačios aukščiausios kokybės. Galime pasidžiaugti, kad jos artimiausiu metu pagerės: iki 2013-ųjų bus atnaujinta 60 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas. Bus atnaujinta šių gydymo įstaigų infrastruktūra, medicinos įranga, patalpos. Šiems darbams skiriama 65 mln. litų. Lėšos gautos iš Europos Sąjungos.

– Itin sunkios senoliams paskutinės gyvenimo dienos. Ne vienas jų tas dienas praleidžia slaugos ligoninėje, kur, pripažinkime, iš anksto pasmerkiamas mirčiai, nesuteikiant ne tik deramų paslaugų, bet ir elementarios pagarbos, kad žmogus galėtų iškeliauti oriai.

– Nuo 2008-ųjų Lietuvoje pradėtos teikti naujos paliatyvios slaugos paslaugos. To reikėjo ne tik iš gyvenimo išeinantiems ligoniams, bet ir greta esantiesiems. Didelėse slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose yra didelių palatų. Pačių sunkiausių pacientų kančios kitiems sukelia neigiamas emocijas: gailestį, stresą, neviltį. Išeinantiesiems turi būti maksimaliai palengvinta kančia, jie turi būti slaugomi atskirose palatose. Tam ir plečiama paliatyvinė slauga. Jos poreikis per pastaruosius metus labai išaugo: paliatyviosios ambulatorinės slaugos – tris kartus, stacionarinės – dešimt kartų. Dėl to reikalinga paliatyviosios slaugos lovų plėtra. Artimiausiu metu šalyje papildomai bus įsteigta 180 paliatyviosios slaugos lovų. Tokia galimybė atsirado, gavus lėšų iš Europos Sąjungos.

– Žmogus slaugos ligoninėje gali būti tik keturis mėnensius. Kur dėtis, šiam laikui praėjus?

– Teikiama ir ambulatorinė slauga. Jos paslaugos plečiamos, didėja šių paslaugų gavėjų grupė. Tačiau tai specifinės paslaugos, jos neteikiamos visą parą. Slaugytojai suleidžia ar sulašina vaistų, perriša žaizdas, gali atlikti kai kurias minimalias diagnostikos, pragulų profilaktikos, drenų priežiūros procedūras. Tai medicininė slauga. Tačiau žmogui neretai reikia ne tik sveikatos sistemos paslaugų, bet ir socialinių, tiksliau – kompleksinių. Kai nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. buvo padidinta bazinė pensija ir tikslinės kompensacijos iki 900 litų, mūsų duomenimis, labai sumažėjo stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų ligoninėse poreikis. Tačiau šiemet šioms išmokoms sumažėjus iki 765 litų, tas poreikis vėl padidėjo. Vadinasi, kai žmogus turi finansinių galimybių samdyti slaugytoją, tuo ir pasinaudoja. Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje praleidęs keturis mėnesius, kuriuos finansuoja valstybė, žmogus turi važiuoti namo arba mokėti iš savo kišenės. Tačiau toli gražu ne kiekvienas tai išgali.

Sveikatos apsaugos ministerijos siekis – slaugos ir globos paslaugas integruoti į savivaldybių veiklą. Iš arčiau geriau matosi, kokių paslaugų gyventojams reikia daugiau. Jas visas galėtų finansuoti savivaldybės, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo perėmusios atitinkamas lėšas. Mes visą eilutę, kurią skiriame slaugai ir palaikomajam gydymui iš šio fondo, atiduotume savivaldybėms ir jos laisvai galėtų disponuoti šiomis lėšomis. Pacientams būtų daugiau galimybių pasinaudoti slaugos ir globos paslaugomis kartu.

Šį klausimą apsvarstėme susitikę su Savivaldybių asociacijos atstovais, slaugos įstaigų vadovais. Siekis yra, reikia susitarti ir tai įtvirtinti įstatymų aktais. Esame susitarimo kelio pradžioje.

– Ar manote, kad tai išspręs slaugos problemas?

– Tai padės spręsti problemas. Jų yra ir turtingose šalyse, visame pasaulyje. Valstybė negali užtikrinti slaugos visiems, juolab visą parą. Juk ir mūsų tautiečiai vyksta slaugyti turtingų senolių į turtingas užsienio šalis. Vadinasi, ir ten yra problemų. Jas švelnina savanoriai.

– O ką daryti tiems, kurie jaučiasi skriaudžiami, nereikalingi net slaugos ligoninėse?

– Prie Sveikatos apsaugos ministerijos veikia Valstybinė medicininio audito inspekcija. Galima skųstis jai arba Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ligonius gina Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.