- Karolina Bieliauskaitė, Karolina Panto, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visi sintetiniai produktai provokuoja alergijas ir negali žinoti, kuris lašas bus paskutinis, dėl to taip svarbu jų suvartoti kuo mažiau, LRT RADIJUI sako sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė. Vis dėlto, pabrėžia ji, net ir renkantis natūralią kosmetiką, reikia žinoti, kad nėra stebuklingo kremo – yra stebuklinga veido priežiūra: parinktas tinkamas prausiklis, tonikas, kremas, viskas daroma tinkamu laiku ir ne per daug.
– Kuo natūrali kosmetika skiriasi nuo cheminės?
– Esminis skirtumas – sudėtis. Visais laikais kosmetika buvo natūrali, chemine tapo XX a., kai virto industrija. Buvo atrasti cheminiai emulsikliai, nes kosmetikoje vyrauja ta pati problema, kaip kulinarijoje, – kaip riebalą sujungti su vandeniu.
Buvo pagaminta maloni konsistencija, atsirado konservantai, buvo galima dėti daug visokių dalykų ir viską užkonservuoti. Žinoma, tos medžiagos nebuvo tiriamos, o jei tiriamos, tai labai fragmentiškai. Taip yra iki šiol. Niekas negali būti tikras, ką tos medžiagos daro. O jos dažnai provokuoja alergijas, kitus sutrikimus. Įprastai kosmetikos bazę sudaro naftos chemija. Cheminėje kosmetikoje aliejus yra naftos produktas, o natūralioje aliejus augalinis.
– Į ką reikia atkreipti dėmesį norint įsigyti tikrai kokybiškos ekologiškos kosmetikos?
– Kiek pastebiu, prekybos centruose tai gana korektiškai atskirta. Parduotuvėse, kuriose yra konsultantai, galima gauti informacijos. Reikia turėti omenyje, kad, kalbant apie kosmetiką, žodis „ekologiškas“ nereiškia to paties, ką reiškia kalbant apie maistą.
Maiste ganai aiški ekologiškumo sąvoka, yra vienas žymėjimas – žalias lapelis. Kosmetikoje tokio bendro ir teisės aktais įteisinto standarto nėra. Tie standartai privatūs ir įvairiose šalyse yra organizacijų, kurios juos teikia.
Bendras kosmetikos standartas Europoje atsirado visai neseniai, tai COSMOS. Jis neturi paveiksliuko, tai tik raidės. Vartotojui, pamačiusiam šį žymėjimą, svarbu žinoti, kad išlaikyti pagrindiniai natūralios kosmetikos principai: yra natūralios žaliavos, cheminių žaliavų naudojimas labai apribotas. Kitas klausimas, kiek ten yra ekologiškų žaliavų.
Kosmetika nuo maisto skiriasi tuo, kad jos sudėtį skaityti labai sunku. Sudėtis privalo būti ant produkto, bet tai speciali nomenklatūra. Sintetiniai ir agresyvūs ingredientai gali skambėti kaip visiškai padorūs ir priešingai – natūralios medžiagos ir jų dariniai gali skambėti labai chemiškai. Taigi kosmetikos sudėties skaitymas vertingas tik tada, jei ieškoma alergenų.
Įprastai kosmetikos bazę sudaro naftos chemija. Cheminėje kosmetikoje aliejus yra naftos produktas, o natūralioje aliejus augalinis.
– Rinkdamiesi dezodorantą žinome, kad reikia ieškoti be parabenų. Ar yra sudėtinių dalių, kurias žmonės žino ir atkreipia dėmesį? Kas didžiausias pavojus produkto sudėtyje? O kas gerieji ženklai natūralioje kosmetikoje?
– Reikia žiūrėti į produkto tipą. Parabenus prisiminti lengva, dėl to didelė dalis gamintojų juos pakeitė nė kiek ne geresniais konservantais. Dirbtiniai kvapai gali vadintis labai neįprastai, keistai ir įvairiai, nebūtinai parfum.
Reikia turėti omenyje, kad parfum gali būti ir natūralūs. Jei produktas sertifikuotas, sertifikuotojai matė kvapų formulę. Tuomet ją tvirtina arba netvirtina. Jei produktas nesertifikuotas, kvapų formulės niekas, išskyrus gamintoją, nematė. Kvapams taikoma patento teisė ir kvapų galima neatskleisti. Kosmetikos sudėtyje kvapai visada nurodomi paskutiniai, ne pirmi.
Iš pirmųjų sudėtinių dalių galime matyti, ar kosmetika natūrali, ar sintetinė. Reikia pažiūrėti, ar yra mineral oil, nes būtent mineral oil arba petrolatum dažnai yra bazė. Jei kosmetika natūrali, sudėtyje bus vanduo ir greičiausiai kokie nors aliejai. Reikėtų vengti silikono, kuris gali pasirodyti bet kur.
– Kokius dekoratyvinės kosmetikos produktus geriausia keisti natūraliais? O kurie nėra tokie pavojingi, net jei ir sintetiniai?
– Visi sintetiniai produktai provokuoja alergijas ir negali žinoti, kuris lašas bus paskutinis, nes kiekvienas naujas alergenas alergijos tikimybę didina eksponentiškai. Dėl to taip svarbu jų suvartoti kuo mažiau.
Taigi kalbame ne apie tai, kas mažiau ar labiau kenkia, o apie tai, kas geriau patenkina mūsų poreikius. Tarkim, natūralūs lūpų dažai poreikius patenkina, o tušas nebūtinai, nes medžiaga, kuri prilipdo, yra sintetinė. Taip, natūralūs tušai tobulinami, bet kai kurios moterys sako, kad jis nuvarva ar pan.
Pavyzdžiui, ilgalaikiai plaukų dažai (ne chna) ir nagų lakai apskritai negali būti pagaminti be cheminių ingredientų, todėl reikia kalbėti ne apie natūralius ir įprastinius, o apie įprastinius ir tausojančius.
– Nemažai žmonių vis dėlto natūralios kosmetikos vengia, nes ji neduoda tokio poveikio, kokio tikimasi. Pavyzdžiui, kam keista, kad šampūnas neputoja.
– Šampūno funkcija – ne putoti, o išplauti. Plaudami natūraliu šampūnu gal duše užtruksite keliomis minutėmis ilgiau, bet tai tik pripratimo reikalas. Natūrali kosmetika orientuota į ilgalaikį poveikį – ji veikia lėčiau, bet nealina odos.
Antra, ją reikia pritaikyti būtent savo odai. Nėra stebuklingo kremo – yra stebuklinga veido priežiūra: parinktas tinkamas prausiklis, tonikas, kremas, viskas daroma tinkamu laiku ir ne per daug (kai tepama per daug, užsikemša poros).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas10
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai7
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...