Diagnostika

Tyrimus iškreipia gyvenimo būdas

Klaipėdos apskrities ligoninės Klinikinės diagnostikos laboratorijos vedėja

Įvairiose vietose - autobusų stotelėse, vaistinėse, netgi muzikinio teatro fojė - klaipėdiečiai mėgsta kalbėti apie sveikatą ir savaip interpretuoti jiems atliktų tyrimų rezultatus. Man, kaip šios srities specialistei, labai įdomu girdėti ne medikų požiūrį į laboratorinę diagnostiką. Tačiau būtent tai, ką girdėjau, paskatino parašyti šį rašinį ir pakomentuoti, kas lemia kokybiškų laboratorinių tyrimų duomenis, kaip teisingai reikia juos interpretuoti.

Renkama informacija

Visą procesą nuo gydytojo paskyrimo atlikti tyrimus iki rezultatų įteikimo galima suskirstyti į tris periodus: preanalizės – jis užima 58 proc. viso laiko, analizės – 25 proc., poanalizės – 17 proc.

Pirmuoju, preanalizės periodu, siekiama laboratoriniam tyrimui įteikti kokybišką bandinį. Todėl jį taip pat galima suskirstyti į kelis etapus.

1. Paciento paruošimas.

Šiuo metu surenkama visa informacija apie paciento vartojamus medikamentus, dietą, paciento kūno padėtį kraujo ėmimo metu, bandinio paėmimo specifiką.

2. Pasiruošimas paimti bandinį.

Šiame etape aprašomas siuntimas, paruošiami mėgintuvėliai ir etiketės.

3. Bandinio paėmimas.

Šiame etape svarbu parinkti tinkamą laiką, veninės ar kapiliarinės punkcijos vietą. Taip pat svarbi bandinio paėmimo vietos švara, dezinfekavimas, adatos padėtis, mėgintuvėlių keitimas bandinio ėmimo metu ir t.t.

4. Bandinio saugojimas iki pristatymo į laboratoriją.

Jam įtakos gali turėti šviesa, oras, deguonis, temperatūra ir kt. faktoriai.

Iškreipia tyrimus

Preanalizės periode laboratorinių tyrimų rezultatams svarbią reikšmę turi objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai.

Objektyvūs arba neišvengiami faktoriai - tai amžius, rasė, lytis. Subjektyvūs - nėštumas, menstruacijų ciklas, mityba, kofeinas, alkoholis, rūkymas, psichologinis stresas, fizinis aktyvumas, narkotikų poveikis, paros ritmas, aukštis (skrendant lėktuvu), medicininės procedūros.

Visos diagnostinės ir gydymo procedūros gali iškreipti laboratorinius tyrimus. Jų interpretacijai labai svarbus yra medikamentų poveikis.

Įtakoja mityba

Priklausomai nuo amžiaus šlapime ir kituose biologiniuose skysčiuose kinta medžiagų koncentracija. Tai nustatyta tiriant sveikų pacientų bandinius įvairiais gyvenimo etapais (naujagimystė, paauglystė, senatvė).

Mityba ir skysčių vartojimas taip pat labai gali paveikti biocheminių tyrimų rezultatus. Maistas, turintis daug purininių medžiagų, gali padidinti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujo serume. Morkos, apelsinai – bilirubino koncentraciją, dėl kurios žmogus atrodo pageltęs. Valgant riebų maistą didėja riebalų apykaitos - cholesterolio ir trigliceridų - koncentracija. Po pusryčių apie 50 proc. padidėja trigliceridai, 10 -20 proc. – padidėja rodikliai, iš kurių sprendžiama apie širdies ir kepenų veiklą, - 15 proc. bendras bilirubinas, 15 proc. padidėja šarminės fosfatazės aktyvumas, kuris taip pat nusako kepenų veiklą.

Po 48 val. badavimo bilirubino koncentracija padidėja 2,5 karto. Nepakankamai maitinantis kraujuje sumažėja baltymų, cholesterolio, trigliceridų. Padidėja kreatinino koncentracija (inkstų veiklos rodiklis). Kava padidina gliukozės kiekį kraujuje.

Klaidina alkoholis

Įvairių medžiagų koncentracijos pokyčiai organizme priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio ir vartojimo trukmės. Alkoholis organizme veikia kelias paras, todėl jo įtaka tyrimų rezultatams yra svarbi. Išgėrus alkoholio išsivysto hipoglikemija, kuri ryškiausia pagirių metu. Padidėja šlapimo rūgšties koncentracija. Net 1000 proc. padidėja kai kurie širdies raumens būklę nusakantys rodikliai, vienas iš jautriausių kepenų pažeidos rodiklių padidėja 260 proc.

Rūkymas sukelia daugybę ūmių ir ilgalaikių medžiagų koncentracijos pokyčių kraujuje. Rūkant didėja riebiųjų rūgščių, hormonų koncentracija. Padidėja leukocitų skaičius. Iš biocheminių tyrimų padidėja sunkiųjų metalų koncentracija ir kiti svarbių organizmo funkcijų veiklą nusakantys rodikliai.

Daugėja cholesterolio

Psichologinis stresas padidina fibrinogeno (krešumą ir uždegimą nusakantis rodiklis), gliukozės, cholesterolio koncentraciją kraujuje. Ypač sutrinka hormonų apykaita.

Po aktyvios fizinės veiklos kai kurie širdies veiklą nusakantys rodikliai padidėja net 4 kartus. Bilirubinas vyrams padidėja 30 proc., amoniakas - 3 kartus. Sumažėja insulino ir gliukozės kiekis. Su šlapimu gali išsiskirti kraujo forminiai elementai (eritrocitai).

Skrendant lėktuvu kas 5 kilometrai aukščio hemoglobino kiekis kyla 8 proc. Padidėja kreatininas.

Narkotiniai preparatai - morfinas – didina virškinimo fermentų, širdies ir kepenų funkcijos aktyvumą, mažina insuliną. Vartojant kanapių preparatus didėja kalio, natrio, ureos, insulino, chloro koncentracija.

Svarbus paros laikas

Svarbią reikšmę turi paros ritmas. Priklausomai nuo paciento neuropsichinės, endokrininės būklės, fizinio aktyvumo biologinių medžiagų koncentracija kraujuje ir šlapime įvairiu paros metu būna nevienoda. Pvz., geležies koncentracija aukšta būna ryte, žema – vakare. Skirtumas gali būti 15-95 proc., bilirubino koncentracija 50 proc. mažesnė po pietų nei ryte. Jei pacientas kaitinosi saulėje, bilirubino kiekis mažėja.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtų faktorių: mitybos, fizinio krūvio, rūkymo, medikamentų, psichologinio streso, medicininių procedūrų, paros ciklo ir kitų faktorių įtaką, nustatyta, kad visi bandiniai laboratoriniams tyrimams atlikti turi būti imami:

• 12 valandų susilaikius nuo valgio ir rūkymo

• dvi paras nevartojus alkoholio

• tarp 7-10 valandos ryto

• prieš diagnostines ir terapines procedūras

• prieš vaistų vartojimą (jei leidžia paciento būklė, būtų gerai parą medikamentų visiškai nevartoti)

• bandinius imti pacientui gulint arba pusiau gulint

• laikas nuo bandinio paėmimo ir pristatymo į laboratoriją turi būti kiek galima trumpesnis.

Vieno tyrimo nepakanka

Dabar žmonės, taip pat ir medikai, labai daug dėmesio skiria riebalų apykaitos rodikliams. Dažnai žmonės aptarinėja cholesterolio reikšmę ir pokyčius. Norint tiksliai žinoti riebalų (lipidų) apykaitos rodiklius, nepakanka atlikti vien bendro cholesterolio tyrimo. Reiktų išanalizuoti šiuos riebalų apykaitos rodiklius:

1. Bendrą cholesterolį.

2. Gerąjį ir blogąjį cholesterolį.

3. Trigliceridus.

Jei bendras cholesterolis padidėjęs blogojo cholesterolio sąskaita, tuomet reikalinga rimta gydytojo konsultacija.

Gali būti atvejų, kad cholesterolis ir jo frakcijos bus normalūs, o padidėję trigliceridai. Tai kita lipidemijos rūšis, reikalaujanti specialios dietos ir gydymo.