Profesorius feisbuke pasidalijo įžvalgomis koronaviruso tema.
„Žiemą tik 1° platumos skirtumas jau yra susijęs su 4,3 proc. padidėjusiu COVID-19 atvejų skaičiumi milijonui gyventojų. Tokios tyrimo išvados padarytos, kai tyrėjai atsižvelgė į veiksnius, galinčius turėti įtakos COVID-19 plitimui, pavyzdžiui, šalies urbanizacijos lygį ir COVID-19 testavimo intensyvumą“, – rašė profesorius.
Anot jo, kelių empirinių ir epidemiologinių tyrimų analizė rodo, kad temperatūra ir drėgmė yra svarbiausi veiksniai, darantys įtaką SARS-CoV-2 viruso plitimui.
„Didėjanti temperatūra ir ultravioletinė spinduliuotė vasarą gali reikšmingai sustiprinti taikomų visuomenės sveikatos priemonių poveikį arba netgi tokių priemonių poreikį sumažinti. Ir atvirkščiai, žiemą COVID-19 vėl tampa problema. Matydami, kas šiuo metu vyksta labiausiai nuo pusiaujo nutolusiose Pietų Amerikos šalyse turime labai aiškiai suvokti, kad ateinančią žiemą turėsime sutikti ne tik paskiepiję du trečdalius visuomenės, bet ir žiemos sezonui parengę savo šalies infrastruktūrą (mokyklas, gydymo įstaigas ir verslą). Aišku, jeigu visi sutariame, kad keli tūkstančiai papildomų mirčių per metus yra netektis“, – teigė V. Kasiulevičius.
Primename, kad pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 420,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 3,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 271 tūkst. 682 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 249 tūkst. 640 asmenų, deklaruoti 201 tūkst. 229 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 12 tūkst. 447 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 60 tūkst. 858.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4209 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8491 mirtis.
Naujausi komentarai