Dezinfekcines priemones būtina naudoti taip, kaip nurodyta jų etiketėse ar informaciniuose lapeliuose, jokiu būdu nereikėtų persistengti dezinfekuojantis ar juo labiau priemonę naudoti ne pagal paskirtį, mat priešingu atveju galima rimtai pakenkti savo sveikatai. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad per praėjusius metus, lyginant su ankstesniaisiais, konsultacijų dėl apsinuodijimų  dezinfekciniais skysčiais skaičius išaugo daugiau nei dešimt kartų.

Kaip teigia VVKT Farmakologinio budrumo ir Apsinuodijimų informacijos skyriaus vedėja Eglė Burbienė, dėl galimų apsinuodijimų rankų ir paviršiaus dezinfekcinėmis priemonėmis 2020 metais buvo suteiktos 142 konsultacijos, iš jų 23 konsultacijos – įtariant vaikų apsinuodijimus. Palyginus su ankstesniųjų metų statistika, konsultacijų dėl galimų apsinuodijimų dezinfekcinėmis medžiagomis skaičius išaugo net 13 kartų, mat 2019-aisiais buvo suteikta 11 konsultacijų dėl galimų apsinuodijimų dezinfektantais atvejų, tuo tarpu 2018-aisiais – vos 6 konsultacijos. Išaugęs apsinuodijimų skaičius išlieka ir šiais metais – 2021 metais, per pirmą ketvirtį jau suteiktos 25 konsultacijos.

Dažniausiai konsultuota dėl atvejų, kai pacientai apsinuodijo netyčia išgėrę skysčio rankoms dezinfekuoti. Pasitaikė keli atvejai, kai asmenys pasipurškė dezinfekciniu skysčiu skaudančią gerklę, kitiems išbėrė dezinfekuojamų rankų odą. Taip pat žmonės skundėsi, kad dėl dezinfekcinių priemonių dažnesnio vartojimo jaučia akių bei kvėpavimo takų sudirgimą, rankų odos deginimą.

Apsinuodijimo simptomai, VVKT atstovės Eglės Burbienės teigimu, priklauso nuo to, ar dezinfekcinės priemonės per klaidą buvo išgerta, ar įkvėpta ir nuo dezinfekcinės priemonės paskirties. Dirbant su dezinfekcinėmis priemonėmis, ypač skirtomis paviršiams valyti, gali būti dirginami kvėpavimo takai, gleivinės, atsirasti gerklės, akių dirginimas, kosulys, sunkiais atvejais – net dusulys, paūmėti lėtinės kvėpavimo takų, alerginės ligos. Skiriasi ir patys dezinfekciniai skysčiai. Rankų odai skirti  dezinfektantai gali dirginti, sausinti ir alergizuoti odą,  paviršių dezinfekcijai skirti  skysčiai, priklausomai nuo jų sudėties, gali turėti ir ėsdinančių (korozinių) savybių ir jokiu būdu neturėtų būti vartojami odos dezinfekcijai. Netyčia išgėrus paviršiams dezinfekuoti skirtos priemonės, gali atsirasti gerklės graužimo, dirginimo jausmas, sunkiais atvejais – vystytis net cheminis virškinamojo trakto nudegimas. Rankų dezinfekciniai skysčiai savo sudėtyje paprastai turi didelę etanolio ir izopropilo alkoholio koncentraciją ir yra mažiau pavojingi.

Gydytojų toksikologų teigimu, neatidėliotina būtinoji pagalba prisikvėpavus dezinfekcinių priemonių – būtų išeiti iš užterštos patalpos, pabūti gryname ore. Atsiradus dusuliui, būklei blogėjant, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Išgėrus dezinfekcinio skysčio, ypač skirto paviršiams valyti ar dezinfekuoti, visais atvejais rekomenduojama surasti naudoto produkto pakuotę, kur būtų nurodyta tiksli produkto sudėtis ir pasitarti su VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistais dėl tolimesnių veiksmų. Visais atvejais, jei įtariamas apsinuodijimas dezinfekcinėmis priemonėmis, reikėtų nedelsiant skambinti tel. numeriu 8-5 236 20 52. VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus  specialistai konsultuoja visą parą.

Siekiant išvengti apsinuodijimo atvejų, dezinfekcines priemones būtina laikyti vaikams nepasiekiamose ar specialiai joms skirtose vietose. Jas  naudokite tik pagal paskirtį ir  tik taip, kaip parašyta etiketėse ar informaciniuose lapeliuose. Ypač būkite budrūs, jeigu namuose yra mažamečių vaikų ar senyvo amžiaus asmenų. Jokiu būdu negalima dezinfekcijai skirtų skysčių perpilti į butelius nuo mineralinio, alaus ar kitokių gėrimų – taip pasielgus rizikuojama juos supainioti ir netyčia  išgerti. Perpylimui geriau naudoti ne maisto produktams skirtas talpykles, jas pažymint, kad tai dezinfekcinis skystis ir tuo sumažinant atsitiktinio apsinuodijimo riziką.