- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena aktualiausių temų viešoje erdvėje – emigracija. Kalbant apie šalies populiacijos dydį, verta atkreipti dėmesį į vieną įdomų dalyką – žmonių Lietuvoje kasmet mažėja, tuo tarpu vaistų suvartojimas – ne. Kodėl?
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) kasmet rengia vaistų suvartojimo ataskaitas. Taip pat kas keleri metai, bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių vaistų agentūrų specialistams, yra atliekama išsami vaistų suvartojimo analizė Pabaltijo šalyse bei parengiamas specialus leidinys, kurio duomenys leidžia įvertinti vaistų vartojimo įpročius, pokyčius bei tendencijas būtent šitame regione, rašoma pranešime spaudai.
Praėjusiais metais kaip tik buvo pateikta 2013-2015 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika. Remiantis gautais duomenimis ir juos palyginus su ankstesnių trejų metų periodu (2010-2012), akivaizdu, kad vaistų suvartojimas išaugo visose trijose šalyse. Pavyzdžiui, jeigu 2011 m. Lietuvoje bendras vaistinių preparatų suvartojimas sudarė 874 DDD (DDD apskaičiuojama pagal specialią PSO patvirtintą metodologiją, kuri leidžia įvertinti, kiek asmenų iš 1000 kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę), tai 2015 m. šis skaičius siekė jau 1047 DDD. Lyginant su Latvija ir Estija, skaičiai atrodytų taip: Latvija 2011 m. – 786 DDD, o 2015 m. – jau 916 DDD. Estija: 2011 m. – 863 DDD, 2012 m. – jau 1066 DDD.
Senjorai serga daugiau
Žmonių, ne paslaptis, šalyje mažėja dėl emigracijos. Atrodytų, ir vaistų suvartojimas turėtų mažėti, bet skaičiai rodo ką kita. Per paskutinius kelerius metus pastebimas netgi vaistų suvartojimo didėjimas. Kodėl? „Paanalizuokime, pasižiūrėkime, o kas gi išvažiuoja iš Lietuvos. Emigruoja daugiausia jaunimas, ta šalies gyventojų dalis, kuri serga mažai arba kol kas visai neserga. Lietuvoje lieka brandaus ir pagyvenusio amžiaus žmonės. O jie serga ir dažniausiai net keliomis ligomis iškart. Taigi, vaistų suvartojimo tendencijos dėl to ir yra tokios. Mūsų visuomenė, kad ir kaip tai būtų liūdna, išties labai sparčiai sensta“, – teigia VVKT vadovas Gintautas Barcys.
Mūsų visuomenė, kad ir kaip tai būtų liūdna, išties labai sparčiai sensta.
Kalbant apie populiacijos senėjimą, jau daugiau kaip 10 metų Lietuvos statistikos departamentas tiria vidutinę tikėtiną sveiko žmogaus gyvenimo trukmę. Jei vienu metu ji buvo padidėjusi, tai paskutiniuoju metu yra vėl linkusi mažėti. Tarkime, jei 2005 m. ką tik gimęs vyriškos lyties kūdikis, tikėtina sveikai, be ligų, būtų gyvenęs 51, 4 metų, 2010 m. – 57 metus, tai 2015m. – jau tik 54 metus. Moteriškos lyties kūdikiui 2005 m. buvo skiriama 54, 6 metų sveiko gyvenimo, 2010 m. - 62,3 metų, o 2015 m. – jau tik 58,8 metų. Ką šie skaičiai sako? Kad gyvename ilgiau, bet tas mūsų gyvenimas vis labiau ženklinamas įvairiausių ligų bei negalavimų.
Receptinių vaistų suvartojama daugiau
Remiantis VVKT atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje suvartojama daugiau receptinių vaistų nei nereceptinių. Praėjusiais metais parduotų receptinių vaistų pakuočių skaičius siekė 65 proc. visų parduotų vaistų, nereceptinių – 35 proc. Toks pasiskirstymas natūralus, mat pagrindiniai vaistų vartotojai šalyje – vyresnio amžiaus žmonės. Jie serga įvairiomis sisteminėmis, lėtinėmis ir kitokiomis ligomis, kurių gydymą atidžiai stebi gydytojai, skiria specialius vaistus, koreguoja jų suvartojimo dozes ir pan. Natūralu, kad receptinių vaistų nuperkama ir suvartojama daugiau.
Praėjusiais metais parduotų receptinių vaistų pakuočių skaičius siekė 65 proc. visų parduotų vaistų, nereceptinių – 35 proc.
Kalbant apie tai, kokių vaistų (kokioms ligoms gydyti) šalyje nuperkama daugiausiai, situacija analizuojant 2012- 2016 m. Lietuvoje būtų tokia: daugiausia yra suvartojama vaistų, skirtų gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Jų suvartojimo rodiklis minėtu laikotarpiu nežymiai augo, tačiau paskutinius kelerius metus išliko nepakitęs. Visą tą laiką augo ir nervų sistemą veikiančių vaistų suvartojimas. Nuo 2015-ųjų suvartojimas išaugo maždaug 1 proc. Žmonės taip pat daugiau skundžiasi ir raumenų bei skeleto sistemos ligomis, mat analizuotu 4 metų laikotarpiu jų suvartojimas taip pat didėjo. Daugiau suvartojama ir sistemiškai veikiančių priešinfekcinių vaistų (kitaip tariant, antibiotikų) – jų suvartojimas išaugo beveik 2,5 proc. Kalbant apie atskiras ligas, negalavimus, verta pažymėti tai, kad pastebimai padidėjo vaistų, skirtų diabetui gydyti, taip pat preparatų cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti suvartojimas. Taigi, išvada gana paprasta ir galbūt nelabai džiuginanti. Lietuvos visuomenė vis labiau senėja, vis daugiau žmonių serga. Atsakymų, kodėl taip yra, giliai kapstyti nereikia: valgome nekokybišką maistą, per mažai judame, nepakankamai ilsimės, per trumpai būname gryname ore, patiriame pernelyg daug streso darbe ir pan.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas10
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai7
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...