Kai kuriose sostinės mokyklose šventinis Rugsėjo 1-osios skambutis tik trumpam pritildys statybininkų keliamą triukšmą. Ne visos Vilniaus mokyklos spėjo laiku atsinaujinti.

Remontuos dar mėnesį

Rugsėjo 1-ąją žaliais ir oranžiniais kombinezonais pasipuošusių statybininkų mokyklose veikiausiai nesutiksime, bet rytoj jų ne vienas vėl šmėžuos Vilniaus ugdymo įstaigose. Mat šioms, laiku nespėjusioms panaudoti ES pinigų, remonto darbus teko nukelti į rudenį.

Renovacijos darbai artimiausiu laiku bus baigti M.Daukšos vidurinėje mokykloje, iki spalio 1 d. bildesys netils S.Nėries gimnazijoje, iki rugsėjo vidurio planuojama atnaujinti Šeškinės vidurinės mokyklos aktų salę. Darbai S.Daukanto vidurinėje užtruks dar ilgiau, iki rugsėjo 22 d., J.Kraševskio mokykloje - iki 26 d., o Liepkalnio pagrindinėje mokykloje remontas bus baigtas tik spalio 6 d.

Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktorė Lijana Kairienė tikino, kad mokyklų remontui skirti pinigai laiku nepanaudoti dėl objektyvių priežasčių.

„Renovacija nėra vien tik statyba - tai ir dokumentų rengimas, viešieji pirkimai. Be to, darbai užtruko, nes per vėlai panaudoti Europos pinigai. Kol Vyriausybė nusprendė, kurioms mokykloms kiek lėšų skirti, kol tie pinigai pasiekė tikslą... Keliose mokyklose remontas užtruko todėl, kad jos laukė pinigų iš Švietimo ir mokslo ministerijos, tačiau po daugybės procedūrų lėšas joms pervedė Finansų ministerija", - biurokratizmui kaltę vertė L.Kairienė.

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet mokykloms atnaujinti skirta dvigubai daugiau lėšų - apie 51 mln. litų. Diduma jų atiteko senamiestyje ir miesto pakraščiuose esančioms ugdymo įstaigoms, kurių dalis nebuvo remontuotos nuo sovietmečio.

Liko perpildytų mokyklų

Ne visose mokyklose baigtas remontas, ne visose panaikinta ir atroji pamaina. Apie 5 proc. sostinės mokyklų vis dar perpildytos. Perviršis dažniausiai susidaro dėl to, kad į mokyklą pažeidžiant taisykles priimami moksleiviai iš kitų rajonų. Tiesa, Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis pasidžiaugė, kad per pastaruosius aštuonerius metus antros pamainos problema pastebimai sumažėjo: iš 18 tūkst. moksleivių, kurie mokėsi antroje pamainoje, teliko 3,5 tūkst.

„Problemą išsprendėme sujungdami kelias pustuštes mokyklas į vieną, o jų patalpas perleisdami perpildytoms mokykloms. Šias skėlėme į pagrindines ir gimnazijas. Taip atsirado Žemynos pagrindinė mokykla ir Žemynos gimnazija, tas pat padaryta su S.Daukanto, Jono Pauliaus mokyklomis", - pavyzdžius žėrė J.Skestenis.

Anot Švietimo skyriaus vedėjo, atrasti naujų patalpų ir vieną mokyklą skelti į dvi - kone vienintelis būdas išspręsti perpildytų mokyklų klausimą. Tiesa, ne visada pasiseka šalia rasti tinkamą pastatą. Pavyzdžiui, šiandien Gabijos vidurinę padalijus į gimnaziją ir pagrindinę mokyklas, jos abi vis dar priverstos glaustis viename pastate.

„Teoriškai galima viename pastate įkurti dvi įstaigas, tačiau patirtis rodo, kad toks būdas negeras. Po vienu stogu atsiranda du direktoriai, dvi administracijos, todėl padaugėja biurokratizmo. O kaip spręsti elektros, šilumos, vandens, langų keitimo ir kitus klausimus? Jei kito sprendimo nerasime, matyt, teks po vienu stogu apgyvendinti ir gimnaziją, ir pagrindinę mokyklas", - apgailestavo J.Skestenis.

Planuoja mokyklų statybas

Iš septyniolikos Vilniaus gimnazijų neatskirtų yra penkios. Vadinasi, joms teks ieškoti tinkamų patalpų arba statyti naujas. Apskaičiuota, kad, be šių, artimiausiu metu reikėtų pastatyti dar bent penkias naujas mokyklas ir tiek pat darželių. Papildomų ugdymo įstaigų reikia Pilaitėje, Jeruzalėje, Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, kituose naujuose miesto kvartaluose.

Ne mažiau Vilniaus mieste reikia ir darželių. Pastebėta, kad nuo 3 iki 4 metų amžiaus vaikų skaičius Vilniuje auga kaip ant mielių. Dauguma darželių taip pat skundžiasi auklėtinių perviršiu, dėl to priversti naikinti metodinius kabinetus ir juose įkurti papildomas vaikų grupes.

Atkūrus nepriklausomybę sostinėje pastatytos tik dvi naujos mokyklos: viena Pilaitėje, kita - Fabijoniškėse. Pastaruoju metu ruošiamasi pradėti statyti pagrindinę mokyklą Balsiuose. J.Skestenis pripažino, kad mokyklų statyba savivaldybei - itin sunki našta. Mokyklų statybos nefinansuoja ES, vadinasi, pinigų teks ieškoti skylėtuose valstybės ir savivaldybės biudžetuose, bandyti pritraukti privačių lėšų. Nepaisydama sunkumų Vilniaus valdžia užsibrėžusi keletą naujų ugdymo įstaigų pastatyti per artimiausius penkerius metus.

Mokyklų remontui išleista:

2006 m. - 7,5 mln. litų

2007 m. - 21,5 mln. litų

2008 m. - 51 mln. litų

Mokyklą kitame rajone lankyti galima, kai:

joje yra laisvų vietų;

ją lanko vyresni broliai ar seserys;

šalia mokyklos dirba tėvai;

šalia gyvena seneliai;

visais išvardytais atvejais pirmenybė teikiama neįgaliems vaikams.

Šiemet priimta Švietimo įstatymo pataisa skelbia, kad bet kurią mokyklą, neatsižvelgiant į gyvenamąją vietą, gali rinktis 11-12 klasių moksleiviai.