Mėgstantiems keliauti kartu su savo augintiniais iš anksto reikėtų pasidomėti jų vežimo taisyklėmis. Autobusuose jų gali visai nepriimti, o traukiniuose – paprašyti papildomai susimokėti.

Šunys – tik dėžėse

Vilniaus autobusuose ir troleibusuose įprasta matyti kartu su šeimininkais važiuojančius šunis. Dar neseniai juos vežtis buvo galima be jokių problemų – tik reikėjo pasirūpinti, kad didesni šunys būtų su antsnukiais, ir šeimininkas būdavo atsakingas už tai, kad jo augintinis nepriterštų bei netrukdytų kitiems keleiviams. Tuomet, įlipęs pro galines autobuso ar troleibuso duris, jis galėjo ramiai važiuoti.

Tačiau balandžio mėnesį buvo patvirtintos naujos taisyklės, pagal kurias gyvūnus miesto viešajame transporte galima vežtis tik patupdytus specialiose dėžėse. Tuomet jiems galioja tos pačios taisyklės, kaip bet kokiam kitam bagažui: jei dėžės matmenų suma viršija 120 centimetrų, reikia pirkti papildomą bilietą. Didelių šunų vežti autobusais ir troleibusais taisyklės nebeleidžia.

„Būdavo įvairių skundų dėl vežamų šunų. Jie gali ištepti kitus keleivius, ar apskritai nelabai malonu, jei šalia tavęs atsisėda žmogus su dideliu, kartais ir agresyviu šunimi“, - pakeitimų motyvus aiškino bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ eksploatacijos ir tyrimų skyriaus vadovė Modesta Gusarovienė. Kaip elgtis su vis tiek šunimis vežančiais šeimininkais, pasak jos, sprendžia autobusų ir troleibusų vairuotojai, atsakingi už tvarkos palaikymą.

Tuo metu maršrutiniuose autobusuose vienintelis reikalavimas didesnių šunų savininkams - kad jie savo augintiniams užsegtų antsnukius. „O šiaip vežame visus ir kol kas jokių nusiskundimų neturėjome“, - sakė bendrovės „Centvalis“ direktorius Valdas Mikulėnas.

Taksi sprendžia vairuotojai

Norint vežtis gyvūną taksi, dažniausiai problemų nekyla. „Tik turėkite ką nors patiesti ir užsekite antsnukį, tuomet šunį galėsite vežtis“, - sakė bendrovės „Romerta“ operatorė.
Dėl mažesnių gyvūnų, klusniai sėdinčių šeimininkams ant kelių, apskritai nieko nesakoma – nebent vairuotojas gali paprašyti gyvūną įdėti į rankinę, kad jis neišpurvintų automobilio.

Tačiau norintiems būti užtikrintais geriau vairuotojus perspėti iš anksto, kad kartu bus ir keturkojis keleivis – teoriškai jie turi teisę atsisakyti juos vežti. „Stengiamės padėti visiems keleiviams, tačiau, jei vairuotojas, pavyzdžiui, alergiškas šunims ar katėms, jis gali nevežti gyvūnų ir mes jo neversime“, - sakė bendrovės „Martonas“ direktorius Valdimantas Rudys.

Mažus priima visur

Tarpmiestiniais autobusais Lietuvoje galima vežtis tik kišeninius šunis. „Galima vežtis tik tikrai mažus šunis. Tai nereiškia, kad žemo ūgio labradoras, o toks, kuris telpa į specialią rankinę“, - perspėjo mergina, dirbanti Vilniaus autobusų stoties informacijoje. Didelio šuns negalima vežtis net su antsnukiu, o už mažą papildomai mokėti nereikia.

Traukiniuose mažus šunis galima vežtis nemokamai, jei važiuojate trečiosios klasės vagonuose. Kitu atveju reikia mokėti papildomai - kaip už 10 kilogramų bagažą. Didelių šunų vienam keleiviui leidžiama vežti ne daugiau negu du ir už kiekvieną iš jų reikia mokėti kaip už 20 kilogramų bagažą. Pavyzdžiui, važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą šis mokestis būtų apie 10 litų. Visais atvejais šunys turi turėti dokumentus ir būti su pavadėliais ir antsnukiais.

Keliantis keltu Klaipėdoje į Smiltynę už bet kokį šunį arba katę reikia sumokėti 5 litų mokestį. Čia taip pat numatyta galimybė perkelti didelius gyvūnus, kaip karves ar arklius. Už juos reikia mokėti po 10 litų.