Pirmadienio pasitarime Vyriausybė ėmė svarstyti įstatymo projektą, numatantį didelėms Lietuvos mažmeninėms prekybos įmonėms nuo 2010 m. pradžios uždrausti taikyti įėjimo į rinką ir kitus panašius mokesčius, taip pat uždrausti versti dengti planuotus, bet negautus, prekių pardavimo pelnus. Už tokius nesąžiningais laikomus prekybininkų veiksmus numatomos baudos iki 400 tūkst. litų. Advokatų kontoros Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN asocijuotas partneris Marius Juonys, Vilniaus universitete dėstantis konkurencijos teisę, įstatymo projekte mato bent kelias spragas.

Kišimasis sukels daugiau žalos?

Kaip vieną iš esminių svarstomo projekto problemų M.Juonys nurodo šiame projekte aptariamą įstatymo priežiūros efektyvumą. Įstatymo priežiūra pavedama Konkurencijos tarybai nenumatant šios institucijos administracinių pajėgumų padidinimo. Esant didesniam skundų srautui gali susidaryti situacija, jog Konkurencijos taryba privalės rinktis iš dviejų blogybių - arba ignoruoti savo tiesiogines funkcija - kovą su karteliais ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi apraiškomis, arba ignoruoti tiekėjų skundus.

Advokato teigimu, prekybos tinklų galios augimas natūraliai sukuria problemų tiekėjams. Ši problema pripažįstama ir europiniame lygmenyje, tačiau kol kas nė viena Europos valstybė nesurado veiksmingo metodo jai spręsti. „Nėra sėkmingos praktikos, kurią galėtume pritaikyti Lietuvai. Štai Latvijoje jau buvo priimtas panašus įstatymas, o problema neišnyko. Taigi kyla klausimas dėl įstatymo efektyvumo, ar kišimasis nesukels daugiau žalos nei naudos“, - pasakoja teisininkas.

Pasak jo, didžiųjų prekybos tinklų galios augimas vertinamas nevienareikšmiškai. Viena vertus, vartotojams naudingas prekių kainų mažėjimas. „Bet žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, prekių pigimas nenaudingas tiekėjams, nes mažėjant pelno maržai jų galimybės investuoti į gamybos plėtrą, naujų produktų kūrimą taip pat mažėja. Kyla klausimas, ar sugebės Vyriausybė protingai ir ekonomiškai racionaliai suderinti didžiųjų prekybos centrų, smulkiųjų tiekėjų bei pirkėjų interesus, kad tai netaptų tik pyrago persidalinimas kitokiomis dalimis“, - samprotauja M. Juonys.

Abejoja dėl reguliavimo apimties

Advokato teigimu, klausimų kyla dėl plačios reguliavimo apimties. Projekte numatytos garantijos būtų taikomos visiems tiekėjams, nors praktika rodo, kad labiausiai nuo prekybininkų priklausomos yra tik tam tikros tiekėjų kategorijos (maisto produktų, gėrimų, higienos ir namų apyvokos prekių tiekėjai). Taip pat svarstoma uždrausti kai kuriuos dabar prekybos centrų tiekėjams taikomus mokesčius, nors jie yra racionalūs.

„Tarkim, mokestis už geresnę vietą prekybos centrų lentynose yra pagrįstas, juk vietų kiekis lentynose ribotas, taigi turi būti tam tikra sistema, sudaranti sąlygas tiekėjams konkuruoti dėl geresnių pozicijų“, - svarsto LAWIN teisininkas.

Įstatymas nediferencijuoja tarp naujų ir rinkoje žinomų prekių tiekimo sąlygų. M.Juonys primena, kad apie poreikį atlikti gilesnę ekonominę tiekėjų ir prekybininkų santykių analizę buvo diskutuojama dar 2005 m. Ūkio ministerijos užsakymu rengiant tokio įstatymo koncepciją.