Akcijų rinkos pastaruoju metu kaitina kraują tiek investavusiems, tiek paprasčiausiai skaitantiems laikraščius ir žiūrintiems televizorių tautiečiams. Europos įmonių akcijos per vienus metus prarado 46 proc. savo vertės, akcijų kainos Vilniaus biržoje krito daugiau kaip per pusę. Po rekordinių praėjusios savaitės nuostolių šioji prasidėjo viltingai. Tačiau žala niekur nedingo. Kaip pasaulį drebinanti krizė palietė Lietuvos gyventojus?

Kiek kam kliuvo?

Tiesiogiai investavę į akcijas ar akcijų fondus, be abejo, pirmieji patyrė smūgį. Bet tokių asmenų Lietuvoje vis dar nedaug. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, vertybinių popierių sąskaitas šių metų viduryje turėjo 189 tūkst. mūsų šalies gyventojų, kurie Lietuvos ir užsienio investiciniuose fonduose buvo investavę 1,8 mlrd. litų. Tikėtina, kad fondų investuotojai šį rudenį Lietuvoje įsibėgėjus akcijų kritimui galėjo prarasti apie 400 mln. litų. Nors bendra suma atrodo įspūdingai, vidutiniškai vienas asmuo patyrė 2160 litų nuostolių. Tokie praradimai daugeliui žmonių yra pakeliami. Žinoma, daugiau nukentėjo gyventojai, į akcijų fondus investavę beveik visas santaupas ir agresyviausi spekuliantai, rizikavę investuoti net ir skolintus pinigus.

Su akcijomis susietos obligacijos ir indėliai Lietuvoje išpopuliarėjo vos per keletą metų ir šios vasaros pabaigoje buvo pritraukę 2,7 mlrd. litų. Pagrindinis šių produktų pranašumas – bankai garantuoja, kad grąžins investuotą sumą, net jei akcijos nukris. Sulaukę susietų obligacijų termino pabaigos investuotojai atgaus savo pinigus, bet klientus masinęs būsimas pelnas daugeliui, matyt, jau "nuplaukė". Šių investuotojų neuždirbtos palūkanos taip pat siektų kelis šimtus milijonų litų, tačiau jie bent jau nepatirs nuostolių.

Pensijų fondai atsparesni

Pensijų fonduose lėšas kaupia beveik milijonas Lietuvos gyventojų. Kritus akcijoms daugiau ar mažiau smuko beveik visi antrosios pakopos pensijų fondai, išskyrus konservatyviuosius, kurie atvirkščiai, buvo pelningi. O dar visai neseniai konservatyvūs fondai buvo peikiami dėl per mažo uždarbio.

Daugiausia smuko visas lėšas į akcijas galintys nukreipti pensijų fondai. Tarp jų išsiskyrė "Invaldos" (buv. "Finastos") racionalios rizikos fondas, per metus (iki spalio 10 d.) praradęs 59 proc. savo vertės, tiesa, prieš tai keletą metų džiuginęs klientus įspūdingu pelnu.

Bet į akcijų pensijų fondus investavo tik nedidelė dalis būsimųjų pensininkų, o kai kurios bendrovės klientams tokių net nesiūlo. Finansų analitikų asociacijos duomenimis, šių metų viduryje akcijų pensijų fonduose nebuvo nė 5 proc. nuo pensijų fonduose sukauptų 2 mlrd. litų. Taigi didelių nuostolių patyrė tik maža dalis klientų. Tikėkimės, kad vien akcijas rinkosi jauni žmonės, kurie iki pensijos matys dar ne vieną krizę ir ne vieną akcijų šuolį aukštyn.

Nukentėjo drąsiausi

Daugiausia, beveik 1,1 mlrd. litų sukaupta subalansuotuose pensijų fonduose, į akcijų rinkas nukreipiančiuose maždaug pusę lėšų. Nuostoliai juose per vienus metus vidutiniškai siekia 23 proc. Saugesnių investicijų – į obligacijas ir indėlius – uždirbtas pelnas sumažino bendrus nuostolius. Nuo reformos pradžios veikiančių subalansuotų pensijų fondų nuostoliai per pastaruosius metus svyruoja nuo 12 proc. ("Sampo pensija 50") iki 34 proc. ("Invalda aktyvaus investavimo"). Tai sudaro maždaug po 500 litų kiekvienam, kaupiančiam pensiją subalansuotuose fonduose. Nepaisydamas nuosmukio, manau, kad subalansuoti pensijų fondai – geriausias pasirinkimas daugeliui kaupiančių, kuriems iki pensinio amžiaus liko 10 ar daugiau metų.
Galima konstatuoti, kad pasaulinio akcijų kritimo sukelti nuostoliai neturi didelių neigiamų padarinių Lietuvai, bet gerokai patuštino per daug drąsiai investavusių gyventojų kišenes.

Svarbiausia – indėliai

Vis dėlto dauguma Lietuvos gyventojų investuoja mažai ir didžiąją dalį santaupų laiko indėliuose. Tad dabar svarbiausia – užtikrinti bankų ir indėlių saugumą pasaulinės finansų sektoriaus krizės akivaizdoje. Paskleistus gandus ir panikos užuomazgas turėtų nuraminti iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) indėlių draudimas Lietuvos bankuose. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad indėlių draudimas netaikomas įmonių lėšoms, taip pat gyventojų įsigytoms bankų obligacijoms.

Kol kas galime džiaugtis, kad pasaulio finansų rinkų krizė Lietuvą paveikė mažiau nei daugelį užsienio valstybių. Yra net ir teigiamų pusių – pinga nafta ir kiti energetiniai ištekliai. Taigi lieka neužmiršti ne importuotų, o nuosavų ekonomikos bėdų.

Akcijų indeksų pokyčiai (proc.)

JAV (S&P 500) Europa (DJ STOXX) Lietuva (OMX Vilnius) Rusija (MSCI Russia)
–30 –29 –40 –46 2008 rugsėjo 1– spalio 10 d.
–43 –46 –56 –59 per metus