Diskusijos su verslu

Perfluorintos ir polifluorintos alkilintos medžiagos (PFAM) yra cheminių medžiagų grupė, savo sudėtyje turinti fluoro, dauguma atvejų šios medžiagos pačios nesuyra, todėl lieka mus supančioje aplinkoje. Yra tūkstančiai specifinių PFAM junginių, skirtų įvairiausiems pramoniniams tikslams. Kadangi šios medžiagos kenkia ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai, ES planuoja uždrausti apie 10 tūkst. PFAM junginių.

Lietuvos vartotojų aljanso viceprezidentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariui Kęstučiui Kupšiui dažnai tenka analizuoti žaliosios pertvarkos politikos priemones. Europos Komisijai pasiūlius kokį nors teisės aktą, šis komitetas pateikia nuomones, pradedant sveikatos ir baigiant socialiniais klausimais. „Aš esu buvęs kelių tokių nuomonių pagrindinis rašytojas, pranešėjas, ir viena iš pastarųjų mano nuomonių buvo apie fluorintas dujas“, – pasakoja K. Kupšys.

„Fluorintas dujas ir PFAM sieja būtent tai, kad jose yra to paties fluoro. Fluorintų dujų atveju naudojamas sieros heksachloridas, kuris reikalingas aukštos galios elektros tinklų perdavimo instaliacijose. Elektrikai sako, kad gali šias dujas pakeisti kitkuo, bet yra dvi alternatyvos: viena yra kenksmingos PFAM, o kita alternatyva – nekenksmingos, iš natūralių medžiagų, jos yra jau technologiškai pažangesnės“, – pasakoja jis.

Neseniai K. Kupšys tarptautinėje konferencijoje PFAM junginių tema gynė vartotojų interesus. Tačiau didžioji industrija, ypač automobilininkų lobistai, piktinosi, kad, uždraudus visą medžiagų klasę, esą sustos vandeniliu varomų sunkvežimių tyrimai ir plėtra.

„Tikimasi, kad ne tik elektra, bet ir vandeniliniai degalai gali būti Europos sunkvežimių pramonės ateitis. Todėl sunkvežimių lobistai siekia, kad būtų uždraustos ne visos PFAM, kadangi, jų teigimu, kai kurios iš tų medžiagų yra būtinos, kad Europa eitų žaliuoju kursu. Jie siūlo judėti atsargiai, lėtai, netaikyti bendro draudimo, o specifiškai nustatyti sąlygas, kokios priemonės gali būti paliktos tarp neuždraustų medžiagų“, – aiškina jis.

„Diskusijoje norėjau pasakyti, kad žaliasis kursas yra pasiekiamas panaudojus medžiagas, kurios nebūtinai yra žalingos aplinkai. Turime išvengti tokio skirstymo: arba žaliasis kursas, arba žmonių sveikata. Turi būti ir tai, ir tai. Negali būti, kad staiga dėl žaliojo kurso, dėl CO2 mažinimo, dėl kažkokių žaliųjų technologijų imame ir pasakome, kad mums neberūpi, kaip sveikai žmonės gyvena“, – sako K. Kupšys.

Grėsmė: K. Kupšio teigimu, praktikoje iš tiesų neretai pasitaiko, kad neleistinas PFAM kiekis užfiksuojamas ir kosmetikos, ir maisto produktuose. / V. Kopūsto / BNS nuotr.

Pasak PFAM temą analizuojančios VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos instituto prof. dr. Editos Baltrėnaitės-Gedienės, ES neplanuoja aklo draudimo. „Nėra tikslo dirbtinai riboti, uždrausti, bet einama tuo keliu, kad būtų svarstoma, koks tokių medžiagų poveikis, kuriose srityse būtina jas uždrausti. Yra tokių formų junginių, kurie nedaro neigiamo poveikio. Per didelį informacijos, žinių poreikį siekiama, kad žmonės domėtųsi, suprastų problemą“, – akcentuoja ji.

„Į diskusijas su verslu reikia eiti ir jie turi suprasti, kad nėra noro tiesiog uždrausti, bet saugoma visuomenės sveikata. Kita vertus, atliekami tyrimai, kaip tam tikrus junginius galima pakeisti vienoje ar kitoje srityje. Jau yra alternatyvų, kai kurios vystomos šiuo metu, kai kurios yra brangesnės“, – teigia prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė.

Grėsmė vandenyje

Vartotojui elektros tinklų ar sunkiojo transporto dilemos gali atrodyti labai tolimos, tačiau maistas, vanduo, kurį vartojame, ar tai, ką dėvime, yra kur kas arčiau kasdienybės. Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja dr. Violeta Kaunelienė primena, kad PFAM charakteristikos – atsparumas temperatūrai ir cheminiam poveikiui, riebalus ir vandenį atstumiančios, paviršinio aktyvumo savybės – lemia, kad jos naudojamos gaminant įvairius plataus vartojimo produktus ir pramonėje.

„PFAM naudojamos gaminant gaisro gesinimo putas, nesvylančias indų dangas, popierines maisto pakuotes, baldų ir lauko drabužių tekstilę, dažus, fotografijos, chromavimo procesuose, gaminant pesticidus, kosmetikos, farmacijos gaminius ir kt.“, – vardija dr. V. Kaunelienė.

Negali būti, kad staiga dėl žaliojo kurso, dėl CO2 mažinimo, dėl kažkokių žaliųjų technologijų imame ir pasakome, kad mums neberūpi tai, kaip sveikai žmonės gyvena.

„PFAM yra labai patvarios, tik apie 20 proc. jų gali transformuotis aplinkoje, taigi jos nesuskaidomos ir nuotekų biologinio valymo įrenginiuose. Iš čia dalis jų su išvalytomis nuotekomis patenka į paviršinius vandenis, dalis pasilieka nuotekų valymo dumble“, – teigia mokslininkė.

Būtent todėl PFAM neretai vadinamos amžinaisiais teršalais. Dėl plataus naudojimo įvairiose pramonės srityse šių medžiagų aptinkama geriamajame vandenyje, maisto produktuose, ypač žuvyse, kiaušiniuose, pieno produktuose ir, žinoma, mūsų organizmuose.

„Nemažai šalių nustatytas požeminio vandens užteršimas PFAM, dažniausiai vietovėse netoli oro uostų ar gaisro gesinimo mokymo centrų, nes čia intensyviai naudojamos PFAM turinčios plovimo priemonės ar gesinimo putos. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, mūsų šalyje geriamasis vanduo PFAM neužterštas, tam tikras užterštumo lygis nustatytas sekliuose vandenyse greta vandenvalos įmonių ir sąvartynų“, – akcentuoja dr. V. Kaunelienė.

Pasak K. Kupšio, vienas iš geresnių populiarių pavyzdžių, kaip šios medžiagos patenka į žmonių organizmus, yra 2019 m. Toddo Hayneso režisuotas filmas „Tamsūs vandenys“ (angl. „Dark Waters“). „Jis pasakoja apie tokių medžiagų patekimą į vandenį ir kaip tokiu būdu JAV yra nuodijami žmonės. Visa tai lėmė daugiamilijoninius ieškinius, deja, ir žmonių mirtis. Panašių skandalų vyko Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje“, – pasakoja jis.

Siaubingi padariniai

Pasak dr. V. Kaunelienės, PFAM taip pat priskiriamos endokrininę sistemą ardančių medžiagų grupei, neigiamai veikia žmogaus vaisiaus vystymąsi, skydliaukę, kepenis, inkstus, lemia aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, gali sukelti sėklidžių ir krūties vėžį, kolitus, turi žalingą poveikį gyvūnams, ypač vandens organizmams.

Poveikis: pasak dr. V. Kaunelienės, PFAM priskiriamos endokrininę sistemą ardančių medžiagų grupei, neigiamai veikia žmogaus vaisiaus vystymąsi, skydliaukę, kepenis, inkstus, lemia aukštą cholesterolio kiekį kraujyje ir kitus sveikatos sutrikimus. / Dr. V. Kaunelienės asmeninio archyvo nuotr.

„PFAM mitybos grandinėje linkusios kauptis. Vokietijoje atliktų tyrimų duomenimis, PFAM koncentracija ruonių ir jūrinių erelių audiniuose buvo apytikriai 350–500 kartų, o ūdrų audiniuose – net 3–5 tūkst. kartų didesnė nei žuvyse“, – dalijasi dr. V. Kaunelienė.

Šiuo metu į Stokholmo konvencijos, ribojančios patvarių organinių teršalų naudojimą, sąrašus yra įtrauktos tik trys PFAM grupei priklausančios medžiagos: PFOA ir PFHxS draudžiama gaminti ir naudoti, PFOS leidžiama naudoti tik tam tikruose procesuose.

„Daug dėmesio tarptautiniu mastu skiriama moksliniams tyrimams, siekiant atrasti alternatyvių cheminių medžiagų, kurios galėtų atkartoti naudingas PFAM savybes be susijusios rizikos. Kadangi medžiagų yra labai daug, kaip ir daug skirtingų technologinių procesų, kuriuose jos naudojamos, šis procesas tikrai užtruks“, – neabejoja tyrėja.

„Natūralu, kad įmonėse kils pasipriešinimas, nes PFAM pakeitimas pareikalaus investicijų į tyrimus ir infrastruktūrą. Kita vertus, įmonės, kurios aktyviai imasi šių pokyčių, gali įgyti konkurencinį pranašumą, demonstruodamos įsipareigojimą siekti tvarumo ir patenkinti besikeičiančius vartotojų pageidavimus. Todėl labai svarbu, kad visuomenė būtų informuota ir reikli“, – teigia dr. V. Kaunelienė.

„Na, o kol šios medžiagos vis dar plačiau naudojamos, vartotojams patartina vengti vienkartinių indų, greitojo maisto pakuočių, ypač popierinių su vandeniui ir riebalams nepralaidžia danga, atsakingai rinktis indus su nesvylančia danga, vengti vandeniui ir dėmėms atsparios tekstilės, atidžiai skaityti buitinės chemijos ir asmens higienos produktų sudėtį, rinktis sertifikuotais ekologiniais ženklais pažymėtas prekes“, – rekomenduoja dr. V. Kaunelienė.

Natūralu, kad įmonėse kils pasipriešinimas, nes PFAM pakeitimas pareikalaus investicijų į tyrimus ir infrastruktūrą. Kita vertus, įmonės, kurios aktyviai imasi šių pokyčių, gali įgyti konkurencinį pranašumą.

„Tekstilė, kuri nesudrėksta, atstumia vandenį, atrodo, puikus dalykas vartotojui, bet ar labai džiaugtumėtės tokia striuke ar kelnėmis, jei suprastumėte, kokia kaina tai pasiekta? Lygiai tas pats su keptuvių dangomis – visi žino taisyklę, kad keptuvių dangos negalima krapštyti metaliniu įrankiu. Teflonas yra viena medžiagų, kuri kelia problemų, nes pažeista ir kaisdama kenkia“, – dr. V. Kaunelienei antrina K. Kupšys.

Pasak Lietuvos vartotojų aljanso viceprezidento, praktikoje iš tiesų neretai pasitaiko, kad šių medžiagų neleistinas kiekis užfiksuojamas ir kosmetikos, maisto produktuose: „Per didelė PFAM koncentracija yra apribota, tarsi neleidžiama, bet, nepaisant to, labai daug kur, atliekant papildomus matavimus, pasirodo, kad jų koncentracija viršyta.“

Dubajaus miražai

Vis dar tebesitęsiančioje Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje COP28 transliuojama žinutė: Dubajuje susirinkę pasaulio lyderiai koncentruojasi ne tik į klimato finansus, bet ir visuomenės sveikatą. Tačiau, pasak šioje konferencijoje taip pat dalyvavusio K. Kupšio, šis jo vizitas kelia dviprasmiškų jausmų.

COP28 konferencija vyksta dvi savaites, kiekviena diena skirta atskirai temai. Po kelių Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) praleistų dienų K. Kupšiui pasidarė labai akivaizdu – jis vieši išskirtinėje šalyje, kuri pati išgauna naftą ir iš to kraunasi turtus.

„Kaip didžioji mūsų dalis įsivaizduoja klestėjimą? Ogi paprastai – tapkime tokiais dubajais visi, būkime civilizuoti, naudojantys daug energijos, gėrybių ir t. t. Šitoje politinių diskusijų erdvėje irgi dominuoja esamos pasaulinės sistemos išsaugojimo idėja, kad faktiškai mums reikia šiek tiek pastumti rankenėlę, ją pareguliuoti ir turėsime visai gerą ateitį – bus gerai, kaip anksčiau“, – įspūdžiais dalijasi jis.

„Tada atsistoja Pasaulio Banko atstovė ir sako, kad klimato kaita jau už septynerių metų prives prie to, kad pasaulyje atsiras maždaug 140 mln. naujų skurdžių – toks skaičius žmonių nugrims į skurdą. Taip pat sako, kad mums reikia 3 trln. dolerių kasmet, kad galėtume pertvarkyti savo energetikos sistemą. Pinigai skaičiuojami nebe milijonais ir milijardais, o trilijonais“, – pabrėžia K. Kupšys.

Visi tarsi ir nusiteikę po truputį investuoti šiuos pinigus, tačiau vėliau pasigirsta sąlyga – tai padarys iki 2030-ųjų. „Visi tą statinę ridena į priekį, atsisako finansuoti čia ir dabar“, – sako K. Kupšys.

„Kristalina Georgieva, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinė direktorė, pranešime teigė, kad kasmet pasaulyje 1,2 trln. dolerių išleidžiama iškastinio kuro subsidijoms. Kyla klausimas: jeigu mums reikia 3 trln. visam virsmui, kodėl 1 trln. skiriame skiriame iškastinei pramonei?“ – svarsto jis.

„Aplink mane – didžiuliai plakatai, kuriuose skelbiama: nuo žodžių prie darbų. Ir tada matai dirbtines pieveles dykumos viduryje, golfo laukus, kur tvyro smogas... Neįsivaizduoju, kas gali eiti į ta golfo lauką, dirbti tokiomis sąlygomis“, – teigia K. Kupšys.

Kontrastai smarkiai krinta į akis, kartais nusvyra rankos, bet, pasak K. Kupšio, COP28 subūrė ir labai daug sąmoningų žmonių: „Tarp tuščių oficialių pasakojimų pasitaiko ir aktyvistų keliamo mobilizacijos aido, kai supranti, kad pasaulis po truputį įsisąmonina.“

„Dirbtinis pasaulis dykumos viduryje trapus. Negali visa Žemė tokia būti, ji turi sugrįžti į normalų būvį. Negalime įsivaizduoti, kad būsime pasiturinti, saugi, sveikai gyvenanti visuomenė, jeigu visi gyvensime tose akmeninėse džiunglėse“, – įsitikinęs K. Kupšys.