Pereiti į pagrindinį turinį

Aplaidumas Volstrite – problemos Lietuvoje

2009-10-26 08:48
Neskiria: tai, kad pasaulio finansų centre Volstrite dirbantys finansininkai neįsigilina į Baltijos šalių skirtumus, bėdos vienoje iš jų dažnai priskiriamos ir kitoms dviem.
Neskiria: tai, kad pasaulio finansų centre Volstrite dirbantys finansininkai neįsigilina į Baltijos šalių skirtumus, bėdos vienoje iš jų dažnai priskiriamos ir kitoms dviem. / "Reuters" nuotr.

Priežasčių, kodėl latviams devalvavus savo valiutą taip pat reikėtų pasielgti ir lietuviams, nėra. Tačiau tai, kad Volstrito finansininkai per daug nesigilina į Latvijos ir Lietuvos skirtumus, mums gali pridaryti daug nemalonumų.

Viskas dėl lūkesčių

Pastarąją savaitę finansų analitikai užsienyje vėl suabejojo Latvijos valdžios gebėjimais išspręsti biudžeto deficito problemas nedevalvuojant valiutos. Taip pat užsiminta ir apie tai, kad latviams pakeitus savo valiutos kursą, pasirinkimo neliktų ir Lietuvai.

Tačiau švedų ekonomikos profesorius Mattiasas Styrmanas, penketą metų dirbęs tuomečio SEB Vilniaus banko valdybos pirmininko pavaduotoju, teigė, kad Baltijos šalių valiutos nėra tiek susijusios ir vienos jų devalvacija nebūtinai turi lemti kitos nuvertėjimą. Kita vertus, pasak ekonomisto, rinkos lūkesčiai yra stiprus veiksnys, tad nuvertėjęs latas gerokai padidintų spaudimą Lietuvos litui ir Estijos kronai.

Pasak M.Styrmano, užsienio investuotojai į Baltijos šalis dažniausiai žvelgia kaip į vieną regioną ir nelinkę atsižvelgti į skirtumus. Vadinasi, kai rizika išauga vienoje šalių, ji padidėja ir kitose. "Volstrito investuotojai negali atskirti Švedijos, Norvegijos ir Suomijos, tai kaip jie atskirs Lietuvą nuo Latvijos?" – ironizavo jis.

Jeigu latas būtų devalvuotas, rizikos vertinimas tiek Lietuvoje, tiek Estijoje smarkiai pašoktų į viršų, o šalių vyriausybėms pasiskolinti užsienio rinkose kurį laiką būtų neįmanoma. Tokiu atveju Lietuvai biudžeto deficitą liktų finansuoti ES ir Tarptautinio valiutos fondo pinigais. Beje, neaišku, ar pastaroji institucija sutiktų Lietuvai skolinti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Latvijai ir ar nepareikalautų valiutos kurso korekcijos.

Kitu rimtu signalu užsienio rinkoms, pasak švedų ekonomisto, galėtų tapti tik stambių investuotojų pasitraukimas iš Lietuvos. Rizikos vertinimas gerokai išaugtų, jeigu šalyje veiklos nuspręstų nebeplėtoti skandinavų bankai, kurie užtikrina finansų sistemos stabilumą, ar turtą išparduotų užsienio investiciniai fondai.

Skolino per greitai

Kalbėdamas apie daug kritikos pastaruoju metu sulaukiančius bankus M.Styrmanas teigė, kad į sunkią padėtį jie pateko dėl per didelio skolinimo tempo Baltijos šalyse.

Tiesa, pagal paskolų portfelio santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) nuo euro zonos vidurkio dar gerokai atsiliekame: paskolų portfelis euro zonos šalyse, palyginti su BVP, sudaro 105 proc., o Lietuvoje jis siekia 59 proc., Latvijoje ir Estijoje šis santykis sudaro atitinkamai 89 ir 93 proc.

"Net ir šiuo metu, palyginti su kitomis ES šalimis, paskolų rinkai Lietuvoje yra kur augti. Prieš keletą metų paskolų portfelis buvo apskritai mažas, o 2005–2006 m. bankininkai sulaukdavo priekaištų, kad neskolina pakankamai pinigų. Dabar paaiškėjo, jog buvo skolinama per greitai. Galbūt tą sumą, kurią bankai paskolino per trejus metus, reikėjo paskolinti per penkerius ar dešimt metų", – svarstė M.Styrmanas.

Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad šalyje veikiantys bankai sugebės atlaikyti nuostolius. "1999-aisiais SEB bankas tuometį Vilniaus banką įsigijo už 150 mln. JAV dolerių, dabar jo vertė išaugusi 15 kartų, todėl tie 300–400 mln. JAV dolerių nuostoliai bankui nieko nereiškia", – teigė M.Styrmanas.

Augimą žada kitąmet

Švedų ekonomistas įsitikinęs, kad Lietuvos ūkis nesmuks iki Rusijos krizės laikų lygio, o pirmų atsigavimo ženklų galima laukti jau po metų.

"Dabartinė krizė Lietuvos ekonomiką nubloškė į 2006-uosius, tačiau augimo galima laukti jau kitų metų gale. Estijoje kalbama, kad šalis pasiekė dugną, o mano patirtis rodo, kad tendencijos Lietuvoje vėluoja pusmetį", – prognozėmis dalijosi svečias ir pridūrė, kad geresnės naujienos kitąmet laukia gamybininkų ir eksportuotojų, o namų ūkiams dar reikės gyventi susiveržus diržus.

Beje, M.Styrmanas pasigenda toliaregiškų šalies Vyriausybės veiksmų tvarkant šalies finansus. "Visada skelbiamas vienų metų biudžetas, tačiau norint pelnyti pasitikėjimą, reikia ilgesnio laikotarpio planų, pavyzdžiui, sukurti penkerių metų planą, kaip bus tvarkomi valstybės finansai ir skatinama ekonomika", – patarė jis.


Atgijo gandai dėl lato

Praėjusią savaitę tarptautinių bankų "Barclays Capital" ir "Royal Bank of Canada" atstovai pareiškė, kad Latvija iki 2010 m. turėtų devalvuoti valiutą bent jau 15 proc. Taip esą būtų lengviau subalansuoti šalies biudžetą, išaugtų šalies konkurencingumas. Realiu įvardijamas ir scenarijus, kad latas per artimiausius šešis mėnesius gali prarasti 30 proc. savo vertės.

Lato devalvacijai pritariančių gretas papildė ir Vokietijos investicijų valdymo įmonė "Pacific Investment Management". Ji pareiškė, kad reikėtų apsvarstyti lato devalvaciją, kuri padėtų eksportuotojams, palengvintų padėtį viešajame sektoriuje.

Tikimybę, kad latas bus devalvuotas per penkiolika mėnesių, banko "UniCredit Group" analitikai yra įvertinę 50 proc., o bankas "Commerzbank" latvių skolas užsieniui skaičiuoja valiutą devalvavus 20 proc. Latvija, nepažeisdama eurą leidžiančio įsivesti valiutų keitimo mechanizmo reikalavimų, latą galėtų devalvuoti 15 proc.

Jekaterina Rojaka, Banko "DnB Nord" vyriausioji analitikė

Yra labai geras vaistas – jeigu nenori devalvuoti, tuomet sumažink išlaidas. Ir sumažink išlaidas šiandien, kad galėtum augti jau rytoj.

Jeigu panagrinėtume kitų metų biudžeto projektą, matytume, kad pajamos prognozuojamos gana realistiškai, o išlaidos mažinamos labai nedaug. Tai reiškia, jog mūsų pajamų skirtumas yra gerokai didesnis nei šių ir kitų metų išlaidų skirtumas.

Problema, kaip tą deficitą finansuosime? Tarptautinės reitingų agentūros Lietuvą vertina su neigiama perspektyva – labai didelė tikimybė, kad reitingas bus sumažintas, vadinasi, padidės palūkanų normos. Kone statome tokią finansinę piramidę, kurios sau leisti negalime, – mes neturime pinigų spausdinimo mašinos.

Labai svarbu numatyti ilgesnį laikotarpį – 2014, 2015 m., kad parodytume sau ir kitoms šalims, tarptautinėms organizacijoms, jog Lietuva sugebės išbristi iš šitos skolų ir dabartinės krizės duobės. Tačiau kol kas matome tik trumparegiškus sprendimus – vienus metus į priekį, ne daugiau.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų