Aplinkosauga perlenkia lazdą

Namus gražioje vietoje norintys statyti žmonės prilyginti gamyklų statytojams

Negana, kad namus pasistatyti norintys žmonės yra vaikomi po savivaldybių kabinetus, juos popieriais užverčia dar ir aplinkosaugininkai.

Jie verčia gyventojus pildyti tūkstančius kainuojančius dokumentus, kurių vėliau nė neprireikia.

Tris dešimtmečius statybose dirbusi ir ūkininkauti nusprendusi klaipėdietė Bronislava Etminienė gavo beveik visus reikiamus leidimus vienbučio gyvenamojo namo statybai.

Moteris namą ketino statyti už trisdešimties kilometrų nuo Klaipėdos, Vėžaičių seniūnijos Antkopčio kaime esančiame savame sklype.

Kažkada žemė priklausė jos močiutei. Apie buvusią sodybą liudija išlikusios prieš pusę šimtmečio sodintos obelys ir namo pamatai.

Leidimai namo statybai jau buvo gauti, surinkti visų reikiamų institucijų atstovų parašai - priešgaisrinės tarnybos, aplinkosaugininkų.

Todėl vasarą moteris jau rengėsi pradėti namo statybą. Jau buvo nupirktos ir reikiamos statybinės medžiagos.

Šalia draustinio

Tačiau būsimo namo statybą sustingdė laiškas.

Jame buvo rašoma, kad namo projektuoti negalima, nes sklypas, kuriame planuojama statyti namą, yra šalia „Natura 2000“ saugomos teritorijos.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai moteriai pateikė formą, kurioje biurokratine ir paprastam žmogui nesuprantama kalba parašyta, ką jis turįs įvertinti: „numatomi teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“, „žemės naudmenų struktūros ir vyraujančių žemės ūkio kultūrų pokyčiai“, „hidrologinio režimo pokyčiai“, „eolinių procesų pasikeitimas“.

„Iš kur paprastas žmogus gali žinoti, kokios rūšys yra saugomos tose teritorijose ir kas joms gali būti kenksminga, kiek šulinio vandens per metus sunaudosiu?“,- klausė moteris.

Tokias teritorijų pokyčių analizes padeda užpildyti Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto specialistai. Tai kainuoja nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Sodyba pakenks?

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vidas Balionis aiškino, kad nustatyti reikšmingumą teritorijai moters buvo paprašyta, nes statomas namas būtų šalia saugomos „Natura 2000“ teritorijos - Veiviržos upės ichtiologinio draustinio.

Sodyba gali daryti poveikį vandenyje besiveisiantiems gyvūnams ir augmenijai. Todėl prieš statant namą reikėtų įvertinti, ar jis nedarys kenksmingo poveikio.

Jeigu paaiškėja, kad poveikis gali būti, prašoma užpildyti poveikio aplinkai vertinimą.

„Sprendimą, ar reikia daryti poveikio aplinkai vertinimą, turi priimti Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Bet ji gali nuspręsti ir priešingai - kad tokio vertinimo daryti nereikia“,- tikino jis.

Kenkia ne namai

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Gyvosios gamtos skyriaus vedėjas Jonas Pašukonis nemano, kad jeigu gyvenama sodyba yra pora šimtų metrų nuo saugomos teritorijos, ji darys poveikį aplinkai.

„Tačiau upių tvenkimas ar pramonės objektai, kurie išmeta kenksmingas medžiagas, gali daryti poveikį net ir nutolusios nuo vietovės dideliu atstumu“,- tvirtino jis.

Veiviržo ichtiologiniame draustinyje saugomi vandens gyvūnai yra jautrūs taršai bei hidrologinio režimo kitimui.

J.Pašukonis mano, kad ūkininkai turėtų tik užtikrinti, kad nuotėkos iš sodybos nepaklius į upę, bet poveikio aplinkai vertinimo daryti jiems nereikėtų.

Daug statybų

Nuo šių metų pradžios Klaipėdos apskrityje yra duota 850 projektavimo sąlygų sąvadų gyvenamiesiems namams ir kitiems objektams statyti.

Aplinkos apsaugos departamentas vien Klaipėdos rajono gyventojams kas savaitę duoda po 30-40 leidimų namams projektuoti.

Klaipėdos apskrities Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė pastebėjo, kad tarp besikreipusių žmonių buvo nemažai norinčiųjų namus statyti saugomose teritorijose.

Tačiau nustatyti poveikį saugomoms teritorijoms prašoma tik kai kurių.

Pavyzdžiui, į Nemuno deltos regioninio parko direkciją kreipėsi tik 10 ūkininkų, kuriems aplinkos apsaugos departamentas nurodė nustatyti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą, priklausančioms šiam parkui.

Nemuno deltos regioninio parko direktorius Mindaugas Budginas teigė, kad daugumai jų poveikio aplinkai vertinimas nebuvo reikalingas.