Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, suteikiant daugiau galių pareigūnams.

Įsigaliojus naujoms įstatymo nuostatoms, aplinkosaugininkai galės lengviau patekti į teritoriją, kurioje galimai vyksta aplinkosauginis pažeidimas. Jie taip pat galės nedelsiant stabdyti ūkinę veiklą, kuri kelia grėsmę aplinkai.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, socialdemokrato Lino Jonausko, pareigūnai iki šiol ne visada galėjo laisvai įeiti į teritorijas, kuriose galimai vykdomas aplinkosauginis pažeidimas.

„Aiškesnis pareigūnų patekimo į teritoriją reglamentavimas, kai siekiama atlikti patikrinimus dėl galimų pažeidimų, sudarys sąlygas pareigūnams operatyviai įeiti į teritoriją. Šiandien operatyvumo trūksta ir užkardant teršiančių įmonių veiklą. Dažnai pareigūnai, nustatę pažeidimą ir pateikę įmonei privalomąjį nurodymą sutvarkyti pažeidimą, įveliami į nesibaigiančius teismų procesus, kuriuose pažeidėjas visaip bando išsisukti, o tuo tarpu aplinką teršianti veikla vyksta nepertraukiamai. Įsigaliojus įstatymui aplinkosaugininkai turės teisę iškart stabdyti grėsmę aplinkai keliančią veiklą“, – komentuodamas įstatymo pataisas Eltai sakė L. Jonauskas.

Pasak jo, pareigūnai taip pat turės didesnes galimybes naudoti modernią vaizdo stebėjimo, GPS įrangą.

„GPS įrenginiai leis sekti atliekų judėjimą. Pasitaiko atvejų, kai gyventojams užsakius atliekų išvežimą, tarkime po remonto darbų, jos išvežamos ir išpilamos į pamiškę, o ne sutvarkomos. Į atliekas įmestas vietos nustatymo įrenginys leis tiksliai nustatyti pažeidėjus, dėl kurių priemiestinių miškų pamiškės kasmet pilnos šiukšlių“, – sako L. Jonauskas.

Naujos įstatymo nuostatos suteiks galimybę visiems pareigūnams, vykdantiems gyvosios gamtos apsaugą, naudoti šaunamąjį ginklą.

„Dalis aplinkosaugininkų nuolat susiduria su grėsme gyvybei, kai vyksta tikrinti pranešimų apie brakonieriavimą. Jei norime stiprinti aplinkosauginę kontrolę, turime užtikrinti pareigūnų saugumą. Pirmiausia – fizinį. Šiandien šaunamuoju ginklu tarnyboje gali naudotis tik pareigūnai, kurie eina pareigas gyvosios gamtos apsaugos srityje. Visgi, budėjimo metu į iškvietimą dažnai turi reaguoti ir pareigūnas, einantis pareigas kitoje srityje. Nuo šiol šaunamąjį ginklą galėtų naudoti visi pareigūnai, de facto vykdantys gyvosios gamtos apsaugos funkcijas“, – sako L. Jonauskas.

Įstatymu taip pat suvienodintos aplinkosaugininkų ir vidaus tarnybos statutinių pareigūnų socialinės garantijos.

Naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymui pritarė 87 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 2 parlamentarai.

Už aplinkosaugininkų nurodymų neįvykdymą grės iki 4 tūkst. eurų siekiančios baudos

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas priėmęs Seimas taip pat sugriežtino sankcijas už privalomųjų aplinkosaugininkų nurodymų neįvykdymą.

Už tai gyventojams grės nuo 350 iki 800 eurų siekiančios baudos, o juridiniams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 980 eurų.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą asmenims nuo 700 iki maždaug 1,5 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 900 iki 3 tūkst. eurų.

Taip pat ženkliai didės baudos už aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno nurodymo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą.

Tai užtrauks baudą asmenims 500 iki maždaug 2,4 tūkst. eurų, o juridiniams asmenims – nuo 900 iki 4 tūkst. eurų.

Naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas ir ANK pataisos įsigalios 2026 m. sausio 12 d.