Rugpjūčio 3–9 d. vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 32 proc. ir siekė 40,2 EUR/MWh, tokia pati savaitės kaina buvo ir Latvijoje, tuo tarpu Estijoje ji buvo 10 proc. mažesnė ir siekė 36,3 EUR/MWh.

„Praėjusią savaitę įtakos viso regiono elektros rinkai turėjo aprimęs vėjas. Lietuvoje tai lėmė ne tik daugiau nei 4 kartus sumažėjusią vėjo generaciją, bet ir penktadaliu dėl pabrangusios kainos sumažėjusį elektros importą iš Švedijos. Susidariusį pasiūlos trūkumą užpildė Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir kitos šiluminės elektrinės, kurių konkurencingumą užtikrina toliau žemumose išliekančios dujų kainos. Dėl susiklosčiusių aplinkybių Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo ir elektros importas, ir gamyba, ir eksportas – didžioji dalis elektros eksportuota į Lenkiją, kur kainos išlaikė dar aukštesnį lygį“, – komentuoja perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Gamyba, prekyba ir vartojimas Lietuvoje

Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros suvartojimas augo 2 proc., jis siekė 221 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 9 proc. ir užtikrino 48 proc. šalies elektros energijos poreikio. Lietuvoje buvo pagaminta 106 GWh elektros energijos.

Daugiau nei pusę (58 proc.) šios elektros pagamino šalies šiluminės elektrinės. Hidroelektrinės pagamino 16 proc., vėjo jėgainės pagamino 5 proc., kitos elektrinės – 21 proc. elektros energijos. Gamybą didino tik šiluminės elektrinės, kur augimas buvo 45 proc., tuo tarpu vėjo elektrinių gamyba mažėjo 77 proc., o hidroelektrinių – 10 proc.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 56 proc. mūsų šalies elektros energijos suvartojimo buvo importuota, bendras importo srautas augo 6 proc.

42 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 39 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. – per sieną su Latvija ir 1 proc. importuojamos elektros atitekėjo per „Litpol Link“ jungtį su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos praėjusią savaitę augo 37 proc. Didžioji dalis – 85 proc. – eksporto buvo nukreipta per „LitPol Link“ jungtį, 6 proc. – per „NorBalt“ ir 9 proc. – per Latvijos pjūvį.

Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas elektros srautui Lenkijos kryptimi buvo vidutiniškai išnaudojamas 73 proc., Lietuvos kryptimi – 2 proc., „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 70 proc., o Švedijos kryptimi – 4 proc.