Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris ir teiks pagrindinę išvadą, nariai skirtingai vertina norą leisti bendrovių pavadinimus rašyti ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalba, tik lotyniškais rašmenimis. 

Verslininkai norėtų, kad būtų leista registruoti įmones nelietuviškais pavadinimais, nes didelė dalis verslo jau seniai „išaugo vietos marškinėlius“ ir veikia globalioje rinkoje. Tuo metu lietuvių kalbos sergėtojai tikina, kad tai sukeltų didelę grėsmę valstybinei kalbai.

Komitete – daugiau liberalesnės tvarkos šalininkų

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė BNS tikino nesanti palengvinimų šalininkė, nes neabejoja kalbos sergėtojų motyvais. Ji netiki, kad siekdamos nelietuviško pavadinimo, įmonės registruojamos kaimyninėje Latvijoje. 

„Verslui yra daug daugiau trukdžių negu pavadinimai“, – mano ji. 

Konservatorius Stasys Šedbaras irgi abejoja, ar pakeitimai būtini.

Verslui yra daug daugiau trukdžių negu pavadinimai.

„Dabartinė tvarka leidžia labai daug ką pasirinkti, nematau problemų, kad ją reikėtų keisti. Ar dėl to padaugės investicijų, labai abejoju“, – BNS tvirtino parlamentaras.   

„Reikia suvokti gyvenimo realijas ir verslą, kuris nori dirbti platesnėje rinkoje. Jeigu lietuviškas pavadinimas mums yra gražu, tarptautinėje erdvėje sunkiai suvokiamas, sunkiai identifikuoti ir reklamos tikslais įmonės susiduria su jų žinomumo problema“, – BNS teigė valdantiesiems priklausančių socialdarbiečių atstovė Irena Šiaulienė.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas pasisako už įmonių pavadinimų supaprastinimą: „Įtakos pačiai kalbai nėra. Šiandien irgi matome daug nelietuviškų pavadinimų. Koks skirtumas – lotyniški, angliški, vokiški ar dar kažkaip jie bus?“.

Liberalas Vitalijus Gailius BNS sakė manantis, kad jeigu pataisos neprieštarauja Konstitucijai, padeda kurti darbo vietas, reikia jas palaikyti. Parlamentaras įsitikinęs, kad įmonių pavadinimų sudarymo liberalizavimas palengvins verslo sąlygas, ko ir tikisi pataisų iniciatorė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  

Kalbos komisija: netikslinga keisti tvarką

Valstybinė lietuvių kalbos komisija mano, kad nereikėtų keisti dabartinės tvarkos: „Lietuvių kalboje pakanka išteklių tokiems pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis“.

Komisijos teigimu, pakeitus įmonių pavadinimų sudarymo tvarką, įsivyrautų nelygybė.

„Lietuviški pavadinimai turi atitikti lietuvių kalbos normas ir Kalbos komisijos nutarimų nuostatas, o pavadinimams užsienio kalba nebūtų taikomi jokie kalbiniai reikalavimai. Tai neabejotinai mažintų motyvaciją vartoti lietuvių kalbą (įmonių pavadinimuose – BNS)“, – teigiama komisijos išvadoje. 

Nelietuviškas pavadinimas – po sudėtingų procedūrų

Anot SBA grupės, eksportuojančios apie 90 proc. produkcijos, Teisės skyriaus vadovės Rasos Liaučiuvienės, įregistruoti nelietuvišką pavadinimą įmanoma, tačiau sudėtingos procedūros reikalauja papildomų laiko ir finansinių išteklių.

Veiklą pradedančiam jaunam verslui nelietuviško pavadinimo registravimas yra nelengvas iššūkis.

„Veiklą pradedančiam jaunam verslui nelietuviško pavadinimo registravimas yra nelengvas iššūkis“, – BNS sakė  ji.  

„Veikdami globalioje rinkoje iš savo patirties galime pasakyti, kad lietuviški bendrovių pavadinimai užsienyje sunkiai skaitomi, ištariami ir suprantami, o tai mažina įmonės įsimintinumą ir atpažįstamumą. Ypač tai aktualu, kai prekės ženklas orientuotas į užsienio rinkas“, – nurodė R. Liaučiuvienė.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus piktinasi siūlymais, kaip apeiti draudimus: „Priešininkai šio pakeitimo siūlo: apgaukite kaip nors sistemą ir pasidarysite tai, ką reikia – nuvažiuokit į Latviją, užsiregistruokite ir Lietuvoje darykite užsienio įmonės atstovybę. O mes norime, kad būtų legalu“.

Jis apgailestavo, kad prekių ženklų pavadinimuose gali būti nelietuviški žodžiai, o įmonių – ne. Be to, V. Sutkus abejoja, ar leidus pavadinimus rašyti kitomis kalbomis, įmonės puls juos keisti.

Tuo metu Lietuvių kalbos komisijos atstovė Aurelija Dvylytė mano, kad supaprastinus taisykles, gali labai padaugėti nelietuviškų pavadinimų bei žmonių iš provincijos skundų. 

„Pasiruoštume atlaikyti tam tikrą emocinę bangą. (...) Gal kartos turi pasikeisti... Nes yra tam tikra karta, kuri nori savo valstybės ženklus viešiau matyti, ją truputėlį skaudina tai, kai išeini į miestą ir daugelio dalykų nesupranti“, – BNS kalbėjo A. Dvylytė.

Pasak jos, komisija kiekvieną mėnesį iš Registrų cento gauna prašymus įvertinti maždaug 1,5 tūkst. įmonių pavadinimų, iš kurių apie 10–12 proc. yra „su nelietuviškumais“ – komisija juos siūlo keisti.  

Išimtys – užsienio įmonėms 

Šiuo metu įmonių pavadinimai turi būti sudaromi tik lietuvių kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms leidžiama tai daryti ir kita kalba. Išimtis taikoma ir bendrovėms, įrodančioms, kad turi glaudžius ryšius su partneriais užsienyje ir ten prekiauja ar tiekia produkciją.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pataisas dėl liberalesnės įmonių pavadinimo kūrimo tvarkos siūlo atmesti.

Įmonių pavadinimuose naudoti tik lotyniškas raides Seimui siūlyta prieš kelerius metus, tačiau tuomet parlamentarai idėją atmetė.