Gali suvilioti latviai

Po to, kai ES nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ dėl geležinkelio atkarpos nuo „Mažeikių naftos“ iki Latvijos sienos išardymo, ir išardyta atšaka pradėta atstatyti, iškilo rimtas klausimas, ar neištekės iš Lietuvos naftos produktai per Liepojos uostą?

Mat iš „Orlen Lietuva“ gamyklos į Liepoją yra gerokai arčiau nei į Klaipėdą. Liepoja yra nuolat augantis uostas, jame veikia naftos terminalai. Taip pat šiame uoste yra laisvų teritorijų, kur pati „Orlen Lietuva“ galėtų statytis, galbūt, netgi savo naftos terminalą.

Vienintelis Liepojos uosto minusas yra tai, kad ji seklesnė nei Klaipėdos uostas ir negalėtų įplaukti „Panamax“ tanklaiviai.

Tačiau atstačius geležinkelį į Latviją, cisternos su „Orlen Lietuva“ produkciją, ko gero, riedėtų ir į Ventspilį, kuris gali priimti bet kokio dydžio tanklaivį su naftos produktais.

Naudingas klientas

Klaipėdos uostui yra ypatingai svarbu, kad „Orlen Lietuva“ produkcija ir toliau keliautų per „Klaipėdos naftą“.

Į šios bendrovės naudojamą infrastruktūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra suplanavusi nemenkas investicijas. Iš esmės planuojama perstatyti jos naudojamas 1 ir 2 krantines.

Tai, kad šiais metais gerokai didėja „Klapėdos naftos“ krova, vėlgi yra iš dalies ir jos pagrindinio kliento „Orlen Lietuva“ nuopelnas. Per metus „Orlen Lietuva“ bendrovės „Klaipėdos nafta“ terminaluose krauna per 4,5 mln. tonų produkcijos (2016 m. - 4,85 mln. tonų).

Kaip išlaikyti „Orlen Lietuva“ produkciją Klaipėdos uoste? Šis klausimas aktualus ne tik uosto krovos kompanijoms, Uosto direkcijai, nes iš tanklaivių ji gauna nemažas rinkliavas.

Tai aktualu ir Lietuvos geležinkeliams, nes ji cisternomis į Klaipėdos uostą gabena visą per Klaipėdos uostą eksportuojamą „Orlen Lietuva“ naftos produktų kiekį.

Sudarė bendradarbiavimo grupę

Susisiekimo, Energetikos ir Ūkio ministerijos sudarė tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo darbo grupę.

Jai pasikeisdami pirmininkaus šių ministerijų viceministrai.

Į grupę įtraukti trys „Orlen Lietuva“, po du iš „Klaipėdos naftos“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos geležinkelių, minėtų ministerijų specialistai.

Uosto direkcijai joje atstovauja jos vadovas Arvydas Vaitkus ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.

Grupės veikla bus grindžiama pagal 2018 m. kovo 27 d. priimtą tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo deklaracijos tarp Energetikos ir Susisiekimo ministerijų bei lenkų kompanijos „PKN ORLEN S.A“, bei Lietuvoje veikiančio jos padalinio akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“.

Kol kas nėra numatyta data, kada vyks pirmasis grupės posėdis. Nėra duomenų ir apie tai, kokie konkretūs klausimai bus svarstomi šioje grupėje.

Prieš kurį laiką buvo užsiminta, kad „ORLEN Lietuva“ yra pasirašiusi ilgalaikes sutartis tiek dėl naftos produktų gabenimo Lietuvos geležinkeliais, tiek dėl jų krovos per „Klaipėdos naftą“.