Karves ūkyje reikia šerti kasdien. Todėl Laimai pienas – ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dirbame ūkyje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir apskritus metus“, – sakė ūkininkė Laima Balsevičienė.
Laima laiko 80 karvių ir kasdien beveik dvi tonas primelžto pieno parduoda kooperatyvui. Darbas sunkus, o atlygis už pieną varo į neviltį.
„Pieno kainos ridenasi kaip akmenukas nuo kalno ir įgyja pagreitį. Liūdna, nes investicijos į ūkį didelės – paskolos, darbuotojų atlyginimai, ūkio išlaikymas. Nežinome, kokia kaina bus kitą mėnesį“, – kalbėjo L. Balsevičienė.
Ir ūkininkų baimės – ne iš piršto laužtos.
„Lietuvos žemės ūkio ateitis – tai tamsi, tamsi naktis“, – sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Iš vienos pusės pienininkus prispaudė Kinija. Dar prieš Kalėdas pieno produktams iš Europos Sąjungos ji pritaikė iki 43 procentų siekiančius muitus.
„Liečia visa sūrių kategorija, taip pat kiti produktai – grietinėlė, riebūs pieno produktai“, – teigė „Vilvi Group“ vadovas Gintaras Bertašius.
Lietuvos žemės ūkio ateitis – tai tamsi, tamsi naktis.
Iš kitos pusės – Amerika. Be muitų su europiečiais ji dar įsivėlė ir į kainų žaidimus.
„JAV pieno produktų, ypač sviesto, pradėjo stipriai mažėti. Jei Europos Sąjungoje buvo apie 5,8 tūkst. dolerių už toną, Amerikoje – apie 3,5 tūkst. Tai beveik dvigubai didesnis kainų skirtumas“, – sakė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Todėl, visas įtampas sudėjus į vieną, verslininkai prognozuoja – Europą gali užklupti pieno cunamis. Užsienyje parduoti bus sunkiau, tad kaupsis pieno perteklius.
„Pieno perteklius Europos Sąjungoje susidarys dėl to, kad mažės eksportas į pagrindinę šalį – Jungtines Amerikos Valstijas“, – teigė P. Čepkauskas.
„Čia susiduriame su didesne konkurencija. Tai reiškia, kad mums tampa sudėtinga parduoti produkciją trečiose šalyse“, – sakė G. Bertašius.
O karvių augintojams prognozės – niūrios. Panašu, už pieną bus mokama dar mažiau.
„Nežinome vieno – kada bus dugnas, kada bus stop ir kiek sugebėsime atlaikyti“, – sakė L. Balsevičienė.
Matyt, nemaloniausia bus mažiausiems ūkiams.
„Mažieji paprasčiausiai parduos karves – niekas jų nelaikys. Ūkininkas, dabar gaudamas 10 centų, turi parduoti 20 litrų pieno, kad galėtų nusipirkti litrą pieno parduotuvėje“, – teigė J. Vilionis.
Gyventojai iš šios situacijos taip pat neišloš – pieno produktų kainos stabilios.
„Lietuvos vartotojas stipraus kainų mažėjimo nepamatys, nes nei gamintojai, nei prekybininkai kainų nenuleidinės“, – sakė P. Čepkauskas.
„Neverta tikėtis, kad pienas, jogurtai ar varškė bus pigesni“, – teigė G. Bertašius.
Į parduotuves prekes tiekia penki stambūs žaidėjai, tačiau to kainų mažėjimui nepakanka.
„Jie yra penki. Kas gali paneigti, kad jie nebus susitarę?“ – sakė J. Vilionis.
Ūkininkai ragina valdžią imtis veiksmų ir Briuselyje siekti kompensacijų. Tačiau tai būtų naudinga ūkininkams, o ne gyventojams.
„Per Kaziuko mugę suvažiuos su traktoriais, iš valstybės biudžeto juos subsidijuosime, o vartotojai toliau mokės brangiau nei Lenkijoje ar Vokietijoje“, – sakė P. Čepkauskas.
Tačiau pienininkei Laimai norisi tik vieno – kainų stabilumo.
„Jei pieno kaina dar nukris, nei yra šiai dienai, tai tapsime nemokūs. Negalėsime ne tik sąskaitų apmokėti, bet ir grąžinti bankui suteiktų kreditų“, – sakė L. Balsevičienė.
Per metus karvių ūkių Lietuvoje sumažėjo tūkstančiu.
(be temos)