Europos lyderiai siekia išlaikyti Graikiją euro zonoje, o eurą – bendra valiuta. Suprantama, nes, pasak Europos Komisijos (EK) nario Algirdo Šemetos, tai būtų akibrokštas solidarumą išreiškusioms šalims.

– Kaip manote, ar Graikija 2012 m. paliks euro zoną?

– Po pirmadienį įvykusio euro zonos šalių finansų ministrų posėdžio EK išsakė savo poziciją. Norime, kad Graikija liktų euro zonoje, grįžtų prie stabilaus ekonomikos augimo ir tvaraus viešųjų finansų tvarkymo, kaip numatoma ekonomikos reformų ir fiskalinės politikos programoje.

ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programa yra svarbi kitų 16 euro zonos šalių solidarumo ir paramos Graikijai išraiška. Tai Solidarumo paktas tarp 16 kitų euro zonos narių ir Graikijos. Solidarumas yra vienas svarbiausių ES principų. Tačiau jis turi būti abipusis.

Solidarumo paktu reikalaujama gerbti įsipareigojimus. Tai galioja ir euro zonos šalims narėms, ir Graikijos vyriausybei, ir parlamentui. Be Graikijos įsipareigojimų Solidarumo paktas neveiks. Tai Graikijos politikų atsakomybė šiuo lemiamu momentu.

Taigi, Graikijos ateitis ir jos piliečių gerovė yra Graikijos politikų rankose: jie atsakingi už Solidarumo pakto laikymąsi.

– Kas įvyktų Graikijai palikus euro zoną?

– EK tikisi, kad Graikija laikysis įsipareigojimų. Norime, kad Graikija liktų euro zonoje. Manome, kad tai geriausias sprendimas Graikijai, jos žmonėms ir euro zonai kaip visumai. Tai ir buvo patvirtinta pirmadienį euro zonos finansų ministrų susitikime.

– Jūsų nuomone, kokia euro ateitis? Ar ši valiuta išliks bendra ES šalių valiuta? Kodėl?

– Euras yra gera valiuta. Tiesa, krizė atskleidė tam tikras problemas, kurių susikaupė per pirmąjį bendros valiutos gyvavimo dešimtmetį. Dėl ekonominės ir pinigų sąjungos modelio trūkumų per daugybę metų susidarė reikšmingi fiskaliniai ir makroekonominiai disbalansai.

Daugelyje šalių narių valstybės skolos lygis labai išaugo, tai apsunkino viešųjų finansų padėtį ir stabdė ekonomikos augimą. Nuodingąjį krizės „kokteilį“ sudarė keli elementai: valstybių skolų krizė, trapi situacija finansų sektoriuje ir lėtas ekonomikos augimas. Buvome patekę į užburtą ratą – nukrito investuotojų pasitikėjimas euro zonos valstybės skolos rinka ir bankų sistema.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje ES lyderiai priėmė svarbius politinius sprendimus ir pasirinko gilesnę tarpusavio integraciją bei stipresnę ekonominę sąjungą. Iš esmės pertvarkė ES ekonominės valdysenos taisykles bei jų taikymą, sustiprino Stabilumo ir augimo paktą ir įdiegė naują procedūrą, padedančią užkirsti kelią makroekonominiams disbalansams. Šios priemonės jau įgyvendinamos.

ES šalys su EK pagalba atliko būtinas reformas tam, kad pašalintų sisteminius trūkumus ir sustiprintų ekonominę sąjungą. Tai parodo, kad Europos lyderiai siekia išlaikyti eurą bendra valiuta.

– O vis dėlto kokia galėtų būti ES ateitis be euro?

– Euras yra neatsiejama Europos ekonominės ir pinigų sąjungos dalis. Nederėtų kaltinti euro dėl fiskalinės disciplinos stokos atskirose šalyse ar ekonomikos valdymo trūkumų. ES šalys jau priėmė sprendimą – jos pašalino sisteminius trūkumus, sugriežtino fiskalinę discipliną. Kitaip tariant, jos pasirinko dar glaudesnę ekonominę sąjungą ir integraciją, o euras yra šio sprendimo dalis.

– Įvertinus šiuo metu ES vyraujančius politinius ir ekonominius vėjus, ar Lietuvai reiktų galvoti apie euro įsivedimą? Kodėl?

– Mūsų valiuta tiesiogiai susieta su euru, todėl ilgainiui turėtume siekti tapti visaverčiais valiutų sąjungos nariais. Euras yra tarsi papildomas apdovanojimas už pastangas.

Skeptikams galėčiau pateikti Estijos pavyzdį, kuri laikėsi keliamų aukštų reikalavimų, įsivedė eurą net tokiu sudėtingu ekonomikai metu, pasiekė geriausių augimo rezultatų. Šiemet estų ekonomikos augimas išlieka tarp didžiausių, o kitais metais jai prognozuojama lyderių pozicija.

Taigi, ir Lietuva turėtų siekti stabilaus ekonomikos augimo, laikytis fiskalinės disciplinos, o euro įvedimas būtų ženklas, kad tai padaryti pavyko.