Kokiame mieste gyvensime rytoj, po dešimties ar penkiasdešimties metų? Kaip keisis visuomeninės erdvės, kokiuose namuose gyvensime? Apie tai jau šiandien svarsto architektai ir statybų bendrovės, nuspėjančios ateities visuomenės poreikius ir siekiančios kurti ilgalaikės vertės projektus. 

Miestas bus arčiau žmonių, o žmonės – arčiau miesto, apibendrina urbanistikos specialistai. „Arčiau“ reiškia patogiau, ekologiškiau, taupiau ir bendruomeniškiau. „Miestai tampa ne tik tankiau apgyvendinti, bet ir pati bendruomenė darosi glaudesnė“, – sako Pasi Maenpaa, Helsinkio universiteto urbanistinės sociologijos docentas.

Tokius pokyčius lemia stiprėjanti žinių ekonomika, o jai reikia glaudaus žmonių bendradarbiavimo. Šios galimybės ir sukuriamos miestuose, kur gyventojai galės vis patogiau įsikurti, efektyviau dirbti ir keistis informacija.  Be to, toliau spartėjant gyvenimo tempui didmiesčiuose ieškoma galimybių rasti daugiau laiko šeimai ir pomėgiams, todėl svarbu, kad atstumas nuo gyvenamosios iki darbo ir poilsio vietų būtų kuo mažesni.

Prie šių poreikių taikosi nekilnojamojo turto vystytojai. „Atsakingos statybų bendrovės nebesvarsto, kaip kuo tankiau užstatyti teritoriją, o vertina bendrą visos erdvės patogumą žmonėms, kurie joje gyvens, dirbs, leis laisvalaikį“, – apie naujas tendencijas pasakoja Algimantas Pliučas, Vilniaus architektūros studijos vadovas.

Viskas viename

„Miestai taps „išmanesni“, kompaktiškesni, teritorijos planuojamos taip, kad kuo daugiau paslaugų būtų vienoje vietoje. Atskirų teritorijų gyvenimui, darbui ir paslaugoms nebeliks – jos susipins tarpusavyje“, – sako Juha Kostiainen, vyresnysis YIT nekilnojamojo turto vystymo korporacijos viceprezidentas.

Jis pabrėžia, kad miestiečių poreikiai tampa vis įvairesni, todėl jiems reikia būsto, pastato ir vietos, kuri atitiktų jų gyvenimo stilių ir galėtų pasiūlyti viską, ko reikia – pradedant prekybos vietomis, baigiant parkais ir poilsio zonomis.

YIT, veikianti ir Lietuvoje, sklypą naujam projektui renkasi atsižvelgdama į šalia esančią infrastruktūrą – susisiekimo galimybes bei paslaugas gyventojams.

Architektas A. Pliučas papildo, kad pavargę nuo transporto spūsčių ir užsitęsusių kelionių į darbą, priemiesčio gyventojai vis labiau links keltis arčiau miesto centro, o įsikūrę centre – pageidaus keliauti į darbą dviračiu, norės gyventi šalia parkų bei žaliųjų zonų. Vis svarbesnis tampa ir privatumas – jau dabar ieškoma būsto su uždaru kiemu, kuriame galėtų saugiai žaisti vaikai, ar privačiomis lauko terasomis.

Pašnekovas taip pat prognozuoja, kad ateities būsto projektuose atsiras daugiau bendrų erdvių. Pavyzdžiui, skalbyklos, sporto salės ar kino teatrai. „Populiarėjanti dalinimosi kultūra paveiks ir būsto projektus“, – sako A. Pliučas.

Architektas priduria, kad daugiabučių kvartaluose po truputį įsigalės išmaniosios technologijos. Pavyzdžiui, įsitvirtinus el. prekybai, daugiabučiuose bus įrengtos specialios dėžės ar šaldymo kameros, į kurias atgabenamos internetu el. parduotuvėje įsigytos prekės ar maisto produktai.

Miesto bendruomenės

Naujojo miesto statytojai meta iššūkį senai nuostatai, kad bendruomeniškumas galimas tik mažose gyvenvietėse. Socialiniai tinklai padeda atsirasti grupėms, kurios imasi pritaikyti miestą savo poreikiams, dėsto Helsinkio universiteto docentas P. Maenpaa. Jis kalba apie „švaros dienas“, vietinį „blusų“ turgų, maisto gamybą ir prekybą, dalinimąsi daiktais ir t.t.

Prie šių tendencijų taikosi ir Lietuvos statybų bendrovės. „YIT Kausta“ pirmoji Lietuvoje šiemet įsteigė virtualios bendruomenės platformą „YIT Plus“, kurioje susibūrę bendrovės būsto projektų gyventojai gali bendrauti tarpusavyje ir operatyviai gauti atsakymus iš namo administratoriaus bei statytojo, dalintis idėjomis, kaip pagerinti gyvenamąją aplinką, spręsti problemas ar net susitarti, kas prižiūrės kieme žaidžiančius vaikus.

Išmanesnio miesto viziją bendrovė kuria ir vystydama ilgalaikius projektus. Statybų projektai didelėse teritorijose, arčiau miesto centro, anot bendrovės generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, yra gerokai sudėtingesni ir reikalauja didesnių investicijų, tačiau suteikia galimybę sukurti geresnę, patogesnę miesto aplinką, gyvenimui pritaikyti dar neišnaudotas teritorijas šalia miesto centro ir upių pakrantėse.

Pavyzdžiui, Kaune, dešiniajame Neries krante, „YIT Kausta“ vysto ambicingą Piliamiesčio urbanistinį projektą. Juo siekiama atgaivinti ir visuomenės reikmėms pritaikyti daug metų apleistą upės krantą, nuo kurio atsiveria senamiesčio panorama su vaizdu į Kauno pilį. Čia iškils gyvenamieji namai, taip pat verslo centras, o pakrantėje bus sukurtos kauniečių poreikiams pritaikytos poilsio zonos, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Neries pakrantėje kylantį, mažesnį, tačiau miestiečiams itin patrauklų projektą „Naujoji Rivjera“ bendrovė baigia įgyvendinti Olimpiečių gatvėje Vilniuje. Netrukus čia naujakuriams duris atvers uždaras gyvenamųjų namų kvartalas su poilsio zonomis kieme, keliomis žaidimų aikštelėmis ir terasomis pirmųjų aukštų gyventojams. Čia įsikursiantys gyventojai Gedimino prospektą pėsčiomis pasiekti galės per 10 minučių.

Būstai mažės

Vis dėlto poreikis gyventi miesto centre lems mažėjantį būstų plotą. Tai skatins projektuotojus ieškoti dar sumanesnių sprendimų planuojant mažesnę būsto erdvę, kurioje sutilptų visi būtini komforto elementai.

Anot A. Pliučo, reikės sprendimų, kaip transformuoti būstą pagal konkrečius dienos poreikius. Pavyzdžiui, jei tam tikru metu reikia didesnės svetainės, o kitu – miegamojo. Architektų teigimu, tokių sprendimų jau galima rasti, tačiau jie kol kas nėra paprasti ir dažnai naudojami.

Tad ateities miestų statytojams teks dar labiau išlaisvinti savo kūrybiškumą ir planuoti miestus, kuriuose būtų patogu gyventi didesnėms bendruomenėms.