Vakar vykusioje diskusijoje susirinkę šalies atlikėjai piktinosi emigruoti verčiančiais mokesčiais, prisipažino po naktinės mokesčių reformos atlygį gaunantys vokeliuose ir reikalavo apmokestinti skaitmenines laikmenas.

Mokesčiams – pusė honoraro

Dainininkai, muzikantai, tekstų ir muzikos autoriai po naktinės mokesčių reformos priversti emigruoti iš Lietuvos, nes nebegali užsidirbti pragyvenimui. Pasikeitus mokesčių politikai, bendra mokesčių suma sudaro beveik pusę honoraro. Anksčiau pagal autoriaus sutartis dirbantys žmonės mokėjo tik 15 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokestį, tačiau ir neturėjo jokių socialinių garantijų.

Atlikėjai diskusijoje kalbėjo, kad mieliau atsisakytų minėtų garantijų nei kaip dabar mokėtų tokius didelius mokesčius. Tiesą sakant, jie prisipažino po mokesčių reformos atlygį dažnai gaunantys vokeliuose, nes pasamdyti atlikėjus ir mokėti ne tik honorarą, bet ir visus mokesčius, ir dar per krizę, pasidarė pernelyg brangu.

"Mes esame marionetės!" – taip padėtį, į kurią dabar yra pakliuvę atlikėjai, apibūdino žinoma džiazo atlikėja Neda Malūnavičiūtė.

Reikalauja kompensacijos

Jau ne vieni metai autorių teisių gynėjai kovoja, kad būtų priimtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, kurios leistų apmokestinti skaitmenines laikmenas.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorė Agnė Masalskytė tvirtino, kad šiuo metu autoriams ir atlikėjams atlyginama tik už kopijavimą į technologiškai pasenusias ir vis rečiau naudojamas laikmenas – vaizdajuostes, garsajuostes, CD ar DVD. Tai, pasak AGATA direktorės, neteisinga, nes daugiausia kopijų padaroma į atmintukus, nešiojamus diskus, MP3 leistuvus ir kt.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos numato papildomai 3–6 proc. apmokestinti atminties korteles, atmintines, asmeninių kompiuterių išorinius ir vidinius diskus, TV priedėlius su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija.

Iš šių laikmenų ir įrenginių apmokestinimo per metus tikimasi gauti apie 2,7 mln. litų. Dalis šių pinigų būtų padalijama atlikėjams – taip autoriams būtų atlyginama už asmeniniams tikslams kopijuojamus originalius kūrinius.

"Atlikėjai nesitiki daug uždirbti iš kompensacijų. Tačiau svarbus pats principas, kad už atliekamų kūrinių kopijavimą turi būti teisingai atlyginta", – aiškino AGATA vadovė.

Laikmenos brangtų

Už kompaktines plokšteles ir DVD diskus mūsų gamintojai ir importuotojai autoriams moka 6 proc. šių laikmenų kainos mokestį. Tokį patį mokestį norima įvesti ir kitoms laikmenoms. "Jei įstatymo pataisos būtų priimtos, skaitmeninės laikmenos, aišku, pabrangtų, ir, manau, kad daugiau nei 6 proc. – vartotojai tai pajus", – kad Seimas nepriims minėto įstatymo pataisų tikisi "Acme Baltic" produktų vadybininkas Andrius Žvirblis.

Tačiau, jo teigimu, pas mus padėtis nėra tokia baisi, tarkime, Latvijoje analogiškas mokestis siekia net 10 latviškų centų už laikmeną. Taigi, jeigu dėžutėje yra supakuota 10 kompaktinių plokštelių, tai autoriams atseikėjamas 1 latas (4,9 lito). DVD diskams tuščios laikmenos mokestis Latvijoje yra dar didesnis – 20 vietos centų už vienetą.

Daugelyje Europos šalių veikia vienoks ar kitoks autorių patiriamos žalos dėl jų darbų kopijavimo ir nelegalaus platinimo kompensavimo mechanizmas. Šiuo metu Lietuvoje, vienintelėje ES šalyse, mokama tik už tuščias garso ar vaizdo laikmenas.

Kreipsis į politikus

Šiandien AGATA atstovai susitinka su naujuoju kultūros ministru Arūnu Gelūnu ir žada jam įteikti atlikėjų pasirašytą raštą, kuriuo prašoma paramos dėl spartesnio minėto įstatymo pataisų priėmimo.

Diskusijoje taip pat nuspręsta rudenį surengti susitikimą su Seimo nariais ir kitais valdžios atstovais, kad šie paaiškintų, kodėl šitaip diskriminuojami atlikėjai ir kiti kūrėjai.

Geležies gamintojai priešinasi

Būtent taip atlikėjai išvadino skaitmeninių laikmenų gamintojus, kurie nesutinka su ketinimais apmokestinti jų platinamą produkciją.

"Mes net nesuprantam, kodėl šis mokestis taikomas kompaktinėms plokštelėms ir DVD diskams, apie atmintines ir kitas laikmenas aš jau net nekalbu. Tas mokestis nėra teisingas, nes nusipirkus kūrinį autoriui automatiškai yra sumokamas atlyginimas", – kalbėjo A.Žvirblis.

Jis sutinka, kad į skaitmenines laikmenas žmonės gali įrašyti nelegalių filmų ar muzikos, bet tai esą negali būti taikoma visiems jų savininkams. "Galbūt daugelis į tuos atmintukus įsirašo tik savo dokumentus ir nuotraukas. Kodėl jie už tai turėtų mokėti menininkams? Apskritai, manau, kad tiesiog norima surinkti iš gamintojų daugiau pinigų. Man net kyla klausimas, ar tos lėšos vėliau yra sąžiningi paskirstomos autoriams?" – kalbėjo "Acme Baltic" atstovas.