„Alkoholio akcizus Lietuvoje esame įpratę vertinti per biudžeto prizmę. Bet tai yra galingas ginklas ir sveikatingumo didinimo požiūriu. Ir svarbu, kad jo paskutiniais metais nesame užmiršę“, – šią savaitę spaudos konferencijoje „Alkoholio kontrolės politikos poveikis Lietuvai“ sakė M. Štelemėkas.

2023 m. duomenimis, gryno alkoholio suvartojimas per metus Lietuvoje siekė 11 litrų, o pajamos biudžetui per akcizus sudarė 450 mln. eurų.

Pasak LSMU vadovo, prieš tai, kai apribota prekyba alkoholiu sekmadieniais bei pakeltas leistinas jo pardavimo amžius, 2016 m. svaigiųjų gėrimų vartojimas siekė 13,2 l gryno alkoholio asmeniui per metus, kai į biudžetą buvo surenkama tik 250 mln. eurų. 

Taip pat, anot M. Štelemėko, dėl šių pakeitimų mirčių nuo alkoholio skaičius per metus sumažėjo beveik 1,5 tūkst.

Sumažėjo su alkoholiu susijęs mirtingumas

Kaip aiškina Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas socialdemokratas Saulius Čaplinskas, per pastarąjį dešimtmetį vykdant alkoholio keliamos žalos mažinimo politiką 20 proc. sumažėjo su alkoholiu susijęs mirtingumas.

„Moksliniai tyrimai aiškiai rodo – visapusiška alkoholio kontrolės politika mažina sergamumą ir mirtingumą. (...) Dabar svarbiausia – neatsitraukti ir įgyvendinti alkoholio kontrolės priemones, kurios yra naudingos ir visuomenės sveikatai, ir šalies ekonomikai“, – teigė S. Čaplinskas, pabrėždamas, kad reikia stiprinti prieš alkoholio vartojimą nukreiptas priemones.

Tuo metu Lietuvoje viešėjęs Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro vyresnysis mokslininkas Jurgenas Rimas pridūrė, kad, kai nustojamos taikyti aktyvios prevencijos priemonės, sveikatos problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius vėl išauga.

„Labai aišku, kad per tuos metus, kai Lietuva aktyviai įgyvendino priemones vidutinė gyvenimo trukmė augo, mažėjo hospitalizacijos dėl alkoholio vartojimo atvejų. Bet tais laikotarpiais, kai aktyvi politika nebuvo vykdoma, tai tie skaičiai išaugo vėl“, – aiškino J. Rimas.

Moksliniai tyrimai aiškiai rodo – visapusiška alkoholio kontrolės politika mažina sergamumą ir mirtingumą.

Konferencijoje dalyvavusi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro ekspertė Maria Neufeld aiškino, kad per 10 metų Lietuva sugebėjo sumažinti vieną didžiausių Europoje alkoholio suvartojimą, vienam asmeniui 2011–2014 m. laikotarpiu siekusį apie 15 litrų.

„Prieš 10 metų šiame pastate (Seime – ELTA) vyko kur kas didesnė konferencija. Būtent tada pasaulio sveikatos organizacija paskelbė ataskaitą apie padėtį valstybėse ir būtent tada Lietuvoje alkoholio suvartojimas buvo labai aukštas. Tuomet skaičiavome, kad vidutiniškai kiekvienas suaugęs asmuo išgerdavo 15,5 litro gryno alkoholio, kas yra labai daug“, – aiškino M. Neufeld.

„Svarbiausia yra tai, kad Lietuvos Vyriausybė pripažino šią problemą ir ėmėsi ryžtingų sprendimų reaguojant į šią problemą ir įgyvendino rekomendacijas per ypatingai trumpą laiką. Ir tos rekomendacijos yra apmokestinimo didinimas, prieinamumo mažinimas ir trečias dalykas, apriboti alkoholio rinkodarą. Tą jūs sugebėjote padaryti per trumpą laiką“, – kalbėjo ji.

PSO duomenimis, apie 5 proc. mirčių visoje Europos Sąjungoje (ES) yra susijusios su alkoholio vartojimu, Baltijos šalyse ši proporcija daug didesnė.

Kaip pateikia PSO, Lietuvoje 100 tūkst. suaugusių žmonių tenka virš 100 mirčių, prie kurių priežasties prisidėjo alkoholio vartojimas.