„Esminiai pokyčiai tvarkant gaminių ir pakuočių atliekas būtini siekiant, kad šios atliekos būtų sutvarkytos, o gyventojai už tai nemokėtų papildomai“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.

Kaip parodė atliktas auditas, viena pagrindinių susidariusios situacijos priežasčių: gamintojai ir importuotojai nevykdo jiems pavestos pareigos sutvarkyti gaminių ir pakuočių atliekas, o nesutvarkius jų – sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. 2016 m. pabaigoje buvo registruota per 15 tūkst. gamintojų ir importuotojų, kurie vidaus rinkai 2013–2015 m. pateikė 1,4 mln. t gaminių ir pakuočių, tačiau šie duomenys nėra teisingi, nes regionų aplinkos apsaugos departamentai nustatė, kad 2014–2016 m. patikrinti gamintojai ir importuotojai nedeklaravo 3,2 tūkst. t gaminių ir pakuočių. Be to, šiuos procesus privalančios prižiūrėti ir kontroliuoti Aplinkos ministerijos institucijos, deja, tinkamai to neįvykdo.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad atliekų tvarkytojai teikia neteisingus duomenis apie sutvarkytų atliekų kiekius ir nustatytais terminais nepašalina nustatytų netikslumų, todėl viešai skelbiama informacija apie Lietuvoje sutvarkytas atliekas yra nepatikima. Atliekų tvarkytojai 2013–2016 m. 23,4 tūkst. t atliekų sutvarkė nesilaikydami nustatytų reikalavimų ir į valstybės biudžetą turėtų būti sumokėta 36,2 mln. Eur už aplinkos teršimą. Beveik visi sprendimai apskųsti teismams, o iki šiol už neteisėtai sutvarkytas atliekas mokestis nesumokėtas.

Gamintojai ir importuotojai turi finansuoti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą, tačiau ne visi gyventojai šalia savo namų turi atliekų rūšiavimo konteinerius ir ne visi rūšiuoja atliekas. Tai viena priežasčių, kad iki 28 proc. mišrių atliekų kiekio sudaro pakuočių atliekos, o už jų sutvarkymą tenka sumokėti gyventojams.

Gyventojams suteikta galimybė nemokamai pristatyti elektros ir elektroninės įrangos bei padangų atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, bet, gamintojams ir importuotojams neskiriant lėšų šių aikštelių eksploatavimui, gyventojai turi sumokėti ir už šių atliekų sutvarkymą.

Siekiant tinkamo gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymo, būtina užtikrinti efektyvią aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Auditoriai nustatė, kad Aplinkos ministerija neužtikrino, kad regionų aplinkos apsaugos departamentų veikla būtų koordinuojama. Iki šiol nesukurtas nuoseklus, nuolat veikiantis kontrolės priežiūros mechanizmas, nesukurta ir skaidri gamintojų ir importuotojų, įtraukiamų į metinius patikrinimų planus, atrankos sistema, o patys regionų aplinkos apsaugos departamentai planuodami ir vykdydami atliekų tvarkytojų patikrinimus nederina tarpusavio veiksmų bei tai daro savo nuožiūra.