Ekonomika auga sparčiai

Užsakymų prigaminti saulės modulių viena įmonė Vilniuje turi iki kitų metų vasario. O šie metai – rekordiniai.

„Patys geriausi metai gamybine prasme, užsakymus jau rezervuojame ir kitiems metams. Užsakymų tikrai netrūksta. Šiemet, per devynis mėnesius, pardavėme daugiau negu per pernai visus metus“, – sakė „Solitek Cells“ vadovas Julius Sakalauskas.

Būtent pramonė yra vienas lokomotyvų, varančių Lietuvos ekonomiką į priekį.

„Pramonės gamybos apimtis yra padidėjusi 17 proc., lyginant su praeitų metų trečiu ketvirčiu. Tai yra fantastiškas rezultatas, turint omenyje visas tas problemas, su kuo susiduria pramonė – ar tai būtų tiekimo grandinių trikdžiai, ar smarkiai šoktelėjusios energetikos sąnaudos, ar darbuotojų trūkumas“, – komentavo SEB ekonomistas Tada Povilauskas.

Skirtingų ekonomistų skaičiavimais, trečią šių metų ketvirtį BVP augo 4–6 proc.

„Lietuvos ekonomika auga tikrai pakankamai sparčiai, sparčiau, nei tikėtasi ir sparčiau nei daugelis kitų Europos Sąjungos šalių“, – teigė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Darbo užmokestis kyla ne visiems

Visgi auganti ekonomika džiugina ne visus – tik tuos, kuriems didėja algos. O gyventojai, kurių uždarbis nekyla, nukenčia net ir augant ūkiui, mat kartu auga ir infliacija, o ji per kišenes kerta visiems.

„Darbo užmokestis kyla netolygiai ir ne visiems, o infliaciją jaučia visi, ypač šiuo metu, kuomet brangsta visos pirmojo būtinumo vartojimo prekės ir paslaugos“, – kalbėjo „INVL“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Darbo užmokestis kyla netolygiai ir ne visiems, o infliaciją jaučia visi, ypač šiuo metu, kuomet brangsta visos pirmojo būtinumo vartojimo prekės.

Tad, nors ekonomika ir auga, bet kartu augančios kainos mažina mažiau uždirbančių perkamąją galią. Uždirbantys daugiau tokio poveikio kol kas nejaučia.

„Yra visuomenėje asmenų, namų ūkių, kurių perkamoji galia šiomis aplinkybėmis net ir traukiasi, nepaisant to, kad vidurkiai yra tikrai palankūs, atlyginimai kyla dviženkliais tempais, infliacija kol kas tikrai nepasiveja tokio atlyginimų augimo“, – šnekėjo I. Genytė-Pikčienė.

Mažėjanti gyventojų perkamoji galia darys neigiamą įtaką ekonomikai, nes kuo didesnė infliacija, tuo žmonės daugiau pinigų išleidžia būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, šildymui, elektrai. Todėl prognozuojama prastesnė ekonominė situacija kitų metų pradžioje.

„Kada tas smūgis bus didžiausias, jis bus ne lapkritį ir net ne gruodį, nes atsiminkime, kad šilumos sąskaitos būna didžiausios sausį ir vasarį“, – tikino T. Povilauskas.

Kitąmet ne taip gerai gali sektis ir dabartiniam ekonomikos lokomotyvui – pramonei. Baiminamasi, kad jai koją kiš brangstančios žaliavos.

„Mes patys bijome priimti užsakymus labai toli į priekį, tarkime, pavasariui, nors jau klientai yra pasiruošę užsakinėti, bet, kadangi labai svyruoja žaliavų kainos, mes tiesiog bijome fiksuoti produktų kainas į priekį“, – sakė J. Sakalauskas.

Kita ekonomikos problema, kad trūkstant darbuotojų gali mažėti užsienio investicijų. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, per pirmą pusmetį įgyvendinti 22 projektai, Lietuvą pasirinkusios užsienio įmonės planuoja sukurti beveik 3 tūkst. naujų darbo vietų. Skaičiai galėtų būti ir didesni, jei netrūktų reikiamų talentų.