Darbingų šalies gyventojų emigracija grasina ūkio augimui. O prieš demografinius pokyčius akis užmerkę politikai kritikuojami, kad vien eksportas šalies ekonomikos nuo antro nuosmukio neišgelbės.

Dirbančių sparčiai mažėja

Prognozuojama, kad 2021 m. gyventojų skaičius šalyje sumažės iki 2,67 mln., o iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių skaičius sumenks apie 400 tūkst. Kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai, kaip parodė Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis pabrėžė, kad stebint šalies demografinę situaciją svarbiausia atkreipti dėmesį ne į šalies gyventojų skaičių, o į skaičiaus pokytį atskirose amžiaus grupėse. "Tai reiškia, kad pirmiausia neliks dirbančių. Kita problema yra susijusi su valstybės socialinių išmokų, pensijų, sveikatos apsaugos išlaidomis, nes jos natūraliai išaugs", – sakė jis ir pabrėžė, kad Lietuva yra sparčiausiai senstanti tauta ES.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis patikino, kad darbingų ir pensinio amžiaus žmonių santykis šalyje nepalankus. Ateityje dirbančių skaičius toliau mažės ir bus nepakankamas pensinio amžiaus žmonėms išlaikyti. Ši tendencija, anot jo, būdinga visiems šalies miestams, tačiau labiausiai grasina mažiesiems.

Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad šiuo metu ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius šalyje siekia beveik 60 proc., kai kuriuose rajonuose – per 75 proc. Anot R.Dargio, tai reiškia, kad didelė dalis žmonių neturi nuolatinio darbo ir dalis jų gauna nelegalių pajamų.

Labiausiai iššlavė miestelius

Išankstiniais 2011 m. surašymo duomenimis, šalyje buvo 3,05 mln. gyventojų. Išaugus gyventojų emigracijai ir esant mažam gimstamumui, 2001–2012 m. šalyje prarasta 14 proc., arba apie 487 tūkst., gyventojų.

Ekonomikos analitiko prof. Rimanto Rudzkio teigimu, didžioji dalis gyventojų prarasta dėl emigracijos. O labiausiai ją lėmė prasta "Sodros" ateitis ir dideli ūkio plėtros iššūkiai.

Jis pabrėžė, kad ūkis auga tik tuomet, kai didėja kapitalas arba darbo ištekliai. Tačiau šalies kapitalas yra probleminis, o darbo išteklių padėtis nepavydėtina: gyventojų ne tik mažėja, tačiau nepalankiai keičiasi ir socialinė jų struktūra.

Jei dabartinės darbo jėgos mažėjimo tendencijos nesikeis, reikės imtis ryžtingų veiksmų, kaip sakė R.Rudzkis. Pirmiausia tai blaivi analizė, kurios šiuo metu šalyje pasigendama. Anot jo, dabar valdžios atstovai ir analitikai į šalies perspektyvas žiūri pro rožinius akinius, neva krizė įveikta, šalies ekonomikos augimas sparčiausias Europoje, o vartojimas didėja.

Eksportas neišgelbės

R.Rudzkis pabrėžė, kad šalyje nuolat akcentuojamas spartus ūkio augimas. Tačiau šis dar nepasiekė prieškrizinio lygio, nors po didelio smukimo augimas turėtų būti spartus. Antrą 2008 m. ketvirtį BVP, jei palygintume kainas, buvo per 8 proc. didesnis nei šiuo metu. Be to, net ir augant šalies ūkiui darbo užmokestis vis dar smunka.

Vienintelis džiuginantis rodiklis, kaip sakė R.Rudzkis, yra eksporto augimas. "Tačiau reikėtų įsigilinti į pasaulinę situaciją. Eksportas gali augti ilgą laikotarpį ir gana sparčiai, jei tam yra dvi prielaidos. Pirma, jeigu auga gamybiniai pajėgumai, o to mes nematome, antra, jei auga paklausa mūsų eksporto rinkose. Tačiau eksporto rinkose situacija tampa vis sudėtingesnė. Duočiau maždaug 50 proc. tikimybę, kad kitais metais JAV susidurs su recesija, ir tai neišvengiamai prie recesijos ves ES", – sakė jis ir pabrėžė, kad ekonomika gali smukti ir Kinijoje.

Iššūkiams nepasirengę

Išsipildžius demografinėms prognozėms, kaip sakė R.Dargis, ekonomikos ir verslo laukia dideli iššūkiai: "Tokios prognozės verčia visus verslininkus permąstyti ateities perspektyvas."

R.Rudzkio manymu, norint išvengti neigiamo scenarijaus pirmiausia reikėtų atsisakyti didžiulių valstybinių investicinių projektų. Anot jo, reikia skubėti pertvarkyti savo šalį ir imtis ryžtingų veiksmų – gerinti verslo ir investicinę aplinką, efektyvinti viešąjį sektorių. Pagrindinis valstybės prioritetas turėtų būti šalies konkurencingumo kėlimas, siekiant spartaus ir tvaraus ekonomikos augimo.

"Jei, kaip pranašauja ne vienas autoritetingas pasaulio ekonomistas, netolimoje ateityje pasaulinė krizė pasikartos, Lietuvai ją įveikti bus daug sunkiau. Tuo atveju vėl dėl nepalankių išorinių aplinkybių drastiškai kris eksportas, jo sukeltas neigiamas poveikis ūkiui nusmukdys iždo pajamas ir kils nauja nedarbo banga. O nedarbo lygis dabar, net augant gamybai, išlieka labai aukštas – jo nuosaikų mažėjimą šiuo metu lemia ne tiek naujų darbo vietų kūrimas, kiek emigracija", – sakė R.Rudzkis.