Miestų gatvėse lakstantys užsieniečiai maisto išvežiotojai, pavėžėjai ar net autobusų vairuotojai vietinių jau nebestebina. Trejus metus Lietuvoje išdirbę ir darbdavio nekeitę darbininkai jau gali atsivežti ir savo šeimas.
„Dabar visi tie darbo imigrantai yra motyvuojami verslo tuo, kad jie kuria Lietuvos ekonomiką, suneša lėšas į biudžetą ir t. t. Visi tie žmonės, kuriuos atsivestų kaip šeimas, jau būtų išlaikomi – tai reikštų, kad socialinės išmokos, sveikatos apsauga, švietimas būtų iš biudžeto“, – aiškino Seimo narys Vytautas Sinica.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Šiuo metu Lietuvoje legaliai gyvena 215 tūkstančių užsieniečių iš trečiųjų šalių. 12,5 tūkstančio jų atvyko šeimų susijungimo pagrindu – čia yra dirbančiųjų tėvai, sutuoktiniai, vaikai.
Prieš porą metų ypač išaugo atvykėlių iš Centrinės Azijos šalių skaičius, taip pat iš Pakistano, Indijos ir Bangladešo.
„Jiems važinėti, lankyti šeimos narius yra sudėtingiau, o tų kraštų žmonės labiau suinteresuoti persikelti gyventi į Europą. Todėl noras atsivežti šeimos narius tų pilietybių atstovų – daug didesnis“, – aiškino Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
V. Sinica skaičiuoja, kad tokių atvykėlių gali būti net 60 tūkstančių.
„Būtų dar keliasdešimt tūkstančių papildomai – gana dideliu masiniu impulsu, kurie dar labiau keistų mūsų visuomenės veidą – kultūrinį, demografinį ir t. t.“, – teigė V. Sinica.
„Realiai žiūrint, kad per metus visi tie 60 tūkstančių atvyktų – nerealu. Bet kalbant apie dvejų–trejų metų laikotarpį, aišku, nuo aplinkybių priklauso – tai yra įmanomas variantas“, – pabrėžė E. Gudzinskaitė.
Tačiau Migracijos departamento vadovė abejoja, ar V. Sinicos siūlomos įstatymo pataisos gali būti priimtos, mat uždrausti šeimoms susijungti neleidžia Europos Sąjungos teisė.
„Tokiu būdu, kokiu siūloma, tiesiog imti ir uždrausti atsivežti šeimos narius, ne todėl, kad yra ES direktyva, kuri reglamentuoja teisę į užsieniečių šeimų susijungimą“, – paaiškino E. Gudzinskaitė.
Seime yra ir kitų, subtilesnių siūlymų, kaip riboti migrantų šeimų atvykimą. Pirmąjį balsavimą Seime praėjo Seimo nario Lauryno Kasčiūno pataisos, pagal kurias čia atvykstančios imigrantų šeimos turėtų mokėti bent šiek tiek kalbėti lietuviškai.
„Supraskite, kad mokėti valstybinę kalbą, gyvenant Uzbekistane ar kur nors kitur, ir išmokti lietuviškai – nelengva. Tai ir atvažiuoti bus nelengva“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Net nepriėmus šių pataisų, planuojamos dar vienos.
„Pririšti migranto gyvenimą Lietuvoje su jo darbo vieta – atvažiuoji, atidirbi trejus metus, baigiasi kontraktas, išvažiuoji. Šį pasiūlymą taip pat teiksime artimiausiu metu“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Su atvykėliais iš Centrinės Azijos bendraujantis Lietuvos musulmonų bendruomenių tarybos pirmininkas Aleksandras Beganskas nesutinka, kad Lietuvą užplūs čia dirbančių imigrantų artimųjų banga.
„Tie, kurie norėjo atvežti savo žmonas ir vaikus – jau atvežė. Tie, kurie nenorėjo – neatvežė. Todėl jokio bumo ar sprogimo niekas ir nepastebės, nes šis įstatymas galioja jau seniai“, – sakė Lietuvos musulmonų bendruomenių tarybos pirmininkas Aleksandras Beganskas.
„Žinote, vienas migrantas – keturios uošvės, jeigu iš islamo šalių. Tai taip matau – tikrai čia bus daug žmonių“, – ironizavo V. Sinica.
Musulmonų atstovas dievagojasi, kad keturių žmonų ir uošvienių vežti net negalima.
„Iš Centrinės Azijos šalių oficialiai galima turėti tik vieną žmoną. Tai daugiausia, ką žmogus gali atsivežti pagal Lietuvos įstatymus ir mūsų normas – tik vieną žmoną“, – patikino A. Beganskas.
Situacijos nesureikšmina ir vidaus reikalų ministras. Šiemet šeimų susijungimo pagrindu į Lietuvą atvyko tik kiek daugiau nei šimtas žmonių.
„Per metus į Lietuvą šeimos susijungimo pagrindu atvyko 104 žmonės. Turint omeny, kad iš viso turime apie 200 tūkstančių migrantų, šis skaičius tikrai neturėtų kelti rizikos“, – teigė vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
Atsivežti artimuosius į Lietuvą, pasak ministro, nėra paprasta – taikomi įvairūs apribojimai ir saugikliai.
„Jis turi daug uždirbti – jei atveža net du žmones, turi gauti per 3 tūkstančius eurų, turėti draudimą, praeiti patikras ir įrodyti, kad nėra grėsmės mūsų valstybei“, – paaiškino V. Kondratovič.
Ministras patikino, kad jei prašymų atsivežti šeimas daugės, atvykimo sąlygos gali būti peržiūrimos.
Naujausi komentarai