- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Radviliškio rajone įsikūrusi Baisogala prieš kelias dienas tebuvo vienas iš kelių šimtų mažai kuo išsiskiriančių Lietuvos miestelių. Dabar jos pavadinimas skamba drauge su ginklų pramonės milžine „Rheinmetall“, netoliese ketinančia statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.
Lietuvos politikai Vokietijos įmonės investicinius planus sveikina ir vadina vienais didžiausių šalies istorijoje, tačiau netikėtos naujienos užklupti baisogaliečiai – sutrikę.
Vieni viliasi, jog pokyčiai į miestelį įneš gyvybės: atvažiuos daugiau jaunimo, bus sutvarkyta infrastruktūra, išaugs darbo vietų skaičius, o ir pati vieta taps labiau saugoma. Kiti vis dėlto baiminasi, kad nė 2 tūkst. gyventojų neturinti Baisogala išties sulauks baisaus galo, tapusi priešiškų valstybių taikiniu.
Gamyklą svarstoma statyti netoli miestelio esančioje valstybinėje žemėje, kur šiuo metu įsikūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.
„Ar reikia mums čia rodytis?“
Penkis amžius skaičiuojančią Baisogalą supa miškai, laukai ir ūkiai. Prieš beveik du dešimtmečius čia gyventi persikėlus pensininkė Adelija BNS teigė Klaipėdą palikusi ieškodama ramaus gyvenimo. Tačiau pastarųjų dienų naujienos buvusią gintaro dirbinių menininkę privertė susimąstyti, ar jis toks išliks ir ateityje.
„Yra visokių žmonių, vieni sako, kad labai nori, sako bus investicijos, bus labai gerai, o kiti sako, kad jeigu bus kas nors, tai pirmas smūgis bus Baisogaloj. Yra visokių žmonių, o aš, aš nežinau, ką pasakyt“, – kalbėjo 65-erių moteris.
Buvusi medikė Birutė mano, jog amunicijos gamyklos Lietuvai reikia, tačiau pastaroji turėtų atsirasti toliau nuo gyvenvietės.
„Aš tą gamyklą norėčiau, kad statytų kažkur toli nuo miestelio, bet statyti ją būtina. Bet čia per daug arti, nes čia yra gimnazija, yra ligoninė, senelių namai ir dar kiti statomi. Tada į tą pensininką pirmas taikinys bus“, – BNS sakė 77–erių senjorė.
Moteris teigė nuogąstaujanti ir dėl galimos taršos.
„Mes turim šalia jau gamyklą, kuri mums kartais trukdo gyventi. Bijom dėl taršos“, – kalbėjo buvusi medikė.
Medicinos prietaisų gamyklos darbuotoja Gintarė Vandzevičiūtė BNS sakė, kad apylinkėse atsiradus artilerijos gamyklai, grėsmė Lietuvai tik padidės.
„Nelabai kokia (naujiena – BNS), bus taikinys didžiausias. – kalbėjo 31-erių moteris. – Nemanau, kad labai reikalingas dalykas, nes esam tam taikinyje ir taip, ar reikia mums čia rodytis?“
Vis tik 46-erių Stasys Kazlauskas tvirtino manąs, kad gamyklos atsiradimas turės teigiamą impulsą miestelio gyvenimui.
„Reikalinga gamykla. Bus apgyvendinimas, maitinimas, pajamos“, – vardino vyras.
Šalies pareigūnų ambicijos dar didesnės, jie tikisi, jog „Rheinmetall“ Lietuvoje užmegs ryšius su vietos gynybos pramonės įmonėmis ir universitetais.
Verslininkai naudos vertinti neskuba
Baisogalos centre didelio pasirinkimo, kur pavalgyti, nėra, tačiau iki šiol čia nebuvo ir daug potencialių klientų. Vietos verslininkai sako atidžiai sekantys informaciją apie galimas vokiečių investicijas, tačiau abejoja, ar dėl gamyklos atsiradimo jau esančios kavinės bus pilnesnės.
„Mes negalvojame per daug, kaip bus, taip ir gyvensime. (...) Jeigu pastatys tą gamyklą, tai joje pastatys ir kavinę“, – svarstė netoli miestelio centro esančio restorano „Pas Zitą“ savininkė Zita Šimkevičienė.
Netoliese esančios „Bajoro užkandinės“ vadovas Grantas BNS teigė, jog kol kas gerai įvertinti gamyklos įtaką verslui per anksti – žmonės dar tik pratinasi prie naujienos.
Viena vertus, gerai verslams, kita vertus, turėti taikinį Lietuvos vidury nėra malonu.
„Pirmą kartą apie tai išgirdau realiai prieš dieną. Daug visko, daug diskusijų tikrai iškilo bent jau tarp draugų tai tikrai“, – sakė vyras.
„Viena vertus, gerai verslams, kita vertus, turėti taikinį Lietuvos vidury nėra malonu“, – pridūrė jis.
Gėlių parduotuvės „Baisogala. Gėlės. Balionai. Pas Danguolę“ savininkė Danguolė BNS taip pat teigė negalinti įsivaizduoti, kaip miestelis pasikeis atsidarius gamyklai. Vis dėl to, moteris tvirtino mananti, kad jos verslas pokyčių nepatirs.
„Gal maistu labiau rūpinsis žmonės, – kalbėjo verslininkė. – Laikas parodys, čia dabar tikrai niekas negali nuspėti.“
„Gamykla turi kažkur stovėti“
Dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą. Netrukus tikimasi pradėti derybas dėl investicijų sutarties.
Lietuvos pareigūnai tikisi pagrindinius darbus, įskaitant statybas, pradėti dar šiemet.
Savo ruožtu Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau šalyje statyti savo gamyklas.
Iki šiol apie galimą gamyklos Baisogalos seniūnė sako nežinojusi, tačiau vokiečių milžinės planus vertina džiugiai, nors gyventojai ir baiminasi.
„Kaip suprantu, čia daug kam buvo naujiena, netgi mūsų rajono vadovams, tikrai su niekuo nebuvo derinta, bet ar to tikrai reikia? Nes vis tiek čia valstybinės reikšmės objektas. Ir dar karinis“, – BNS sakė Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė.
Ji teigė suprantanti žmonių nuogąstavimus, nes kol kas apie planus informacijos nėra daug, tačiau vylėsi, kad pokyčiai miesteliui bus tik į naudą.
„Galim bijoti, galim nebijoti, bet ta gamykla turi kažkur stovėti. O užduoti klausimą, kodėl pas mus, o ne kitur, tai mažų mažiausiai žemažiūriška“, – pabrėžė Baisogalos seniūnė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose4
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos5
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...