- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK) vadovai ketvirtadienį Briuselyje patvirtino darbų kalendorių, kaip Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.
„Susitarimas pasirašytas“, – BNS sakė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovė spaudai Živilė Didžgalvienė.
Susitarime rašoma, kad sinchronizacija turi būti įgyvendinta vėliausiai iki 2025 metų, o EK dalyvaus derybose su Rusija ir Baltarusija, siekiant sklandaus atsijungimo.
Politinėse gairėse numatyta iki 2020 metų užbaigti vertinti investicijų prašymus ir pasiūlymus finansuoti elektros perdavimo pajėgumus sustiprinsiantį jūrinį kabelį į Lenkiją „Harmony Link“ bei baigti finansuoti su tuo susijusį vidaus tinklų stiprinimą
Konkursas dėl kabelio tiesimo turėtų būti paskelbtas 2021 metais, o statybos pradėtos 2023-iaisiais.
Dokumente taip pat rašoma, kad iki 2021 metų turi būti užtikrinti tinkami sisteminiai pajėgumai sinchronizacijai, tais pačiais metais įsipareigojama priimti eksploatuoti autotransformatorius Alytuje.
D. Grybauskaitė sakė, kad šis susitarimas yra konkretesnis, nei anksčiau pasirašyti dokumentai dėl sinchronizacijos.
„Anksčiau buvo politiniai pasižadėjimai, deklaracijos, o tai yra įgyvendinimo dokumentas, kuris aiškiai nustato, kada pradedame, ką darome, kada baigiame, kaip tai darome“, – žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.
Jos pasisakymo garso įrašą išplatino prezidentės spaudos tarnyba.
Baltijos šalys birželio mėnesį planavo atlikti elektros sistemų darbo izoliuotu režimu bandymą, tačiau Latvija ir Estija nusprendė atidėti jį neribotam laikui.
Prezidentė tvirtino, kad tai lėmė techninės, ne politinės priežastys.
„Tikrai tie dalykai bus išspręsti, tikrai nemanau, kad kažkas yra rimčiau“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Regiono šalių ir EK lyderiai susitarimą pasirašė prieš Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikimą.
Sinchronizacijos projektu Baltijos šalys tikisi sumažinti priklausomybę nuo Maskvos. Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.
Šiuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos jau veikia elektros jungtis „LitPol Link“. Pajėgumus numatoma sustiprinti tiesiant minimą naują jūrinę jungtį „Harmony Link“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo1
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą3
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
Seimo opozicija siūlo bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui1
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą. ...
-
Vartotojų grupės apkaltino „Temu“ manipuliuojant pirkėjais internete1
Europos vartotojų grupės ketvirtadienį apkaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat kitokiais būdais pažeidin...
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą1
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...
-
Valstybės kontrolė: vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų gali tekti skolintis2
Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstyb...
-
G. Paluckas: supaprastinti reikalavimai atveria kelią piktnaudžiavimui
Seimui ketvirtadienį planuojant priimti įstatymo pataisas, kuriomis lietuviškoms karinės pramonės įmonėms lengvinamos sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, socialdemokratas Gintautas Paluckas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ...
-
T. Povilauskas: turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė nei pernai1
Ekonomistų teigimu, augant gyventojų turimoms lėšoms kredito įstaigose, bendra turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė negu pernai. Tai patvirtina ir kelionių organizatoriai: šiemet vidutini&scaro...