Patvirtinus naują socialinio modelio projektą, kuris reguliuoja darbo santykius ir socialinį draudimą, Lietuva pretenduoja turėti liberaliausius socialinius santykius Europos Sąjungoje, prognozuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas. Artūras Černiauskas sako, kad tokiu modeliu iš Lietuvos darbuotojų bus atimta dauguma socialinių garantijų.

Pasak jo, darbo santykiai būtų liberalizuojami darbuotojų sąskaita ir neatmestina, kad kelis milijonus žmonių paliesiančią pertvarką skubama įvykdyti tikintis, kad žmonės iki kitų Seimo rinkimų tai pamirš.

„Žiūrint į dabartinį modelį ir dabartinį jo projektą, tai yra akivaizdus žaidimas į vienus vartus, kurį žaidžia premjeras. Šiuo modeliu bandoma liberalizuoti darbo santykius, iš darbuotojų atimant daugumą socialinių garantijų. Kalbu ne tik apie finansinę pusę, tačiau apie atleidimo pagrindus, atostogas, darbo sutarčių rūšis. Jeigu premjerą džiugina būsimos darbo ginčų komisijos, tai jos mūsų iniciatyva veikia nuo 2013 metų ir jau išnagrinėjo apie 10 tūkst. ginčų, tiek, kad jų veiklos ribas dabar siūloma praplėsti“, - BNS sakė A.Černiauskas.

Jo teigimu, darbuotojo saugumas šiuo projektu yra susilpninamas.

„Kai kurių nuostatų niekur daugiau neteko matyti. Jeigu bus patvirtintas dabartinis socialinio modelio projektas, galime turėti liberaliausią darbo santykių reguliavimą visoje Europos Sąjungoje“, - BNS sakė A. Černiauskas

Jis atmetė premjero prielaidas, kad profesinių sąjungų atstovai naująjį modelį kritikuoja, neperskaitę viso projekto.

„Turėjome labai nedaug laiko, vos savaitę susipažinti su visu projektu. Nagrinėjome jį patys, taip pat išsiuntėme savo nariams susipažinti, kad turėtume išsamų vaizdą, kaip jis paveiktų visas sferas. Gavę nuomones, pradėsime pokalbius su darbdaviais, nes ir jų netenkina visos projekto nuostatos, bei bandysime siekti kompromiso. Mes norime, kad tokia svarbi reforma būtų vykdoma pirmiausiai susitarus darbdaviams ir profesinėms sąjungoms, o ne Vyriausybei ar Seimui nuleidžiant sprendimus“, - BNS sakė profesinių sąjungų atstovas.

A.Černiauskas pripažino, kad su darbdaviais nepavyks rasti kompromiso visais klausimas, tačiau dėl daugumos tikimasi susitarti. Paklaustas, ar realu, kad tai pavyktų padaryti iki gegužės, kai Vyriausybė tikisi socialinio modelio projektą pateikti Seimui, A.Černiauskas neatmetė politinio faktoriaus tikimybės.

„Man tikrai nesuprantama, kaip naują socialinį modelį įmanoma patvirtinti vos per kelis mėnesius, kuomet dėl paskutinio Darbo kodekso projekto buvo diskutuota apie 10 metų. Negi valdančioji dauguma tikisi priimti sprendimą kuo greičiau ir kad žmonės iki naujų Seimo rinkimų pakeitimus, kurie liečia dirbančiuosius, mamas, pensininkus ir daug kitų grupių, pamirš?“, - BNS sakė jis.

Modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Pasak projekto, siekiant paskatinti vaikus auginančius tėvus greičiau grįžti į darbą, siūloma dirbantiems antraisiais metais mokėti išmoką tik uždirbant mažiau nei iki vaiko gimimo ir tik 40 proc. prarastų pajamų. Pirmaisiais metais siūloma mokėti 70 proc. prarastų pajamų, jei motina ar tėvas dirba.

Darbo grupė siūlo bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.